VŽ ARCHYVAI. Kaip lietuviai Žemaitijoje naftos ieškojo

Nepaisydami 29% išteklių mokesčio ir didėjančio rangovų apetito, krašto verslininkai ryžtasi investuoti į lietuviškos naftos gavybą. Specialistai spėja, kad kitąmet prasidėsiančios varžybos dėl naftos paieškų Baltijos jūros akvatorijoje dar padidins Lietuvos verslininkų azartą. 

VŽ duomenimis, bent dvi iki tol nesusijusios su naftos verslu kompanijos – UAB „Jonara“, užsiimanti mažmenine prekyba ir krovinių gabenimu, bei statybos UAB „Troba“ – rengiasi pradėti naftos gavybą Žemaitijoje. Vilniškė UAB „Troba“ 1997 m. pavasarį rengiasi besti grąžtą į Žemaitijos žemę prie Platelių, kur, 1.800 m. gylyje, bendrovės direktoriaus Juozo Malinausko įsitikinimu, slūgso nafta. 

Ponas Malinauskas tvirtina, kad pirmojo gręžinio vieta jau nustatyta, ten įkaltas medinis kuoliukas. „Trobos“ verslo plane apie būdus, kuriais buvo nustatyta telkinio vieta, užsimenama kukliai. Rašoma, jog buvo naudojami tradiciniai geologiniai ir „biolokaciniai tyrimai“. 

„Jie naftos su burtininkais ieškojo“, – paaiškino šykščius dokumento žodžius AB „Geonaftos“ specialistai. Šios bendrovės gręžimo staklėmis „Troba“ tikriausiai ir skverbsis link savo lobio.

30 metų stažą turintis statybininkas p. Malinauskas VŽ pasakojo, jog bioenergetikai pirmieji jam patarė imtis naftos gavybos verslo. Iš pradžių tą pasiūlymą įvertinęs skeptiškai, p. Malinauskas vis dėlto įsigijo naftingosios teritorijos brėžinius ir jų geologinių tyrimų duomenis. Pasak p. Malinausko, dalyvauti Energetikos ministerijos paskelbtame licencijų naftos paieškoms konkurse jis apsisprendė tik po to, kai bioenergetikų ir geologų spėjimai sutapo. Dar viena hipotezė, kuri įtikino p. Malinauską, kad Platelių plote yra naftos, yra tos teritorijos artumas prie Mažeikių naftos perdirbimo įmonės AB „Nafta“. 

„Juk tą įmonę statė ne kur nors prie Šalčininkų, o prie Mažeikių ne atsitiktinai, o žinodami, jog ten yra naftos“, – spėja p. Malinauskas. 

Kainos verčia dalytis 

Pono Malinausko planus pradėti naftos gavybos verslą buvo sutrukdę Vilniaus biurokratiniai barjerai. Tikėjusi, jog gaus licenciją 1995 m., „Troba“ ją gavo tik šiemet rugpjūčio mėnesį, o per tą laiką gręžimo darbų kainos padidėjo daugiau nei dvigubai. Pasak p. Malinausko, dar prieš gerus metus žemės lobiai jam galėjo atsiverti už 2 mln. Lt, o šiandien vienintelė Lietuvos kompanija, gręžianti naftos gręžinius – AB „Geonafta“ už savo paslaugas pageidauja 7–8 mln. Lt. 

„Už 1 mln. USD investiciją atiduotume iki 40% pelno“, – žada p. Malinauskas, prieš metus kartu su dar trimis draugais verslininkais tikėjęsis finansuoti verslovę iš savo asmeninių lėšų. Gręžinių kainos didėjimą p. Malinauskas sieja su užsienio kompanijų susidomėjimu Lietuvos naftos gavybos rinka. 

1995 m. įsikūrus bendrai AB „Geonafta“ ir kelių Danijos kompanijų įmonei „Minijos nafta“, konkursuose dėl rangovinių sutarčių ėmė dalyvauti ir užsienio gręžikai, kurie siūlė savo paslaugas už keliskart didesnę kainą nei „Geonafta“. Pasak p. Malinausko, tai ir paskatino vietinių gelmių gręžimo kainų kilimą. Tačiau sunkumai p. Malinausko netrikdo. 

„Šis telkinys – tik pradžia“, – planuoja jis ir sako, jog, radęs naftos prie Platelių, rengiasi „šuoliui į kitus naftinguosius plotus“. 

„Geonafta“ atsargesnė AB „Geonafta“ generalinis direktorius Ričardas Vaitiekūnas VŽ sakė, jog bendrovė atsisakė plano siurbti naftą Ablingos plote. Ponas Vaitiekūnas aiškina, jog tokį sprendimą padiktavo aritmetika. 

„Telkinyje yra 100.000 t išgaunamos naftos, o 30.000 t reikės iš karto atiduoti valstybei gelmių mokesčio pavidalu, dar 7.000 t naftos reikės gavybos išlaidoms padengti“, – dėstė p. Vaitiekūnas. 

100.000 t naftos šiandien Londono biržoje galima parduoti maždaug už 17 mln. USD, o kad toks kiekis būtų išgautas, pasak p. Vaitiekūno, reikia investuoti apie 5–10 mln. USD.

„Sumokėjus mokesčius, toks verslas tampa nerentabilus“, – aiškina jis. Nepaisant to, kad daugumoje Lietuvos gelmėse slūgsančių telkinių naftos yra mažiau nei 1 mln. t, į jos gavybos verslą įsitraukia vis daugiau kompanijų. „Užsakovų daugėja“, – tvirtina p. Vaitiekūnas.

AB „Geonafta“, kuri 1995 m. turėjo 32 mln. Lt apyvartą ir 4 mln. Lt pelną, nuolat dirba apie 400 žmonių. Bendrovė senus Rusijoje gamintus gręžimo įrenginius parduoda atgal į Rytus, o perka padėvėtus, bet, pasak p. Vaitiekūno, ekologiškai nepriekaištingus vakarietiškus įrengimus. „Geonaftos“ vadovas sako, kad šiuo metu nafta Lietuvoje pumpuojama iš 12 gręžinių, dar 26 yra užkonservuoti. Bendrovė rengiasi kitais metais dalyvauti naftos žvalgybos jūros akvatorijoje konkursuose.