Jungtuvės, kurios sudrebintų telekomunikacijų rinką

Skandinavijos telekomunikacijų koncernas „TeliaSonera“ Lietuvos fiksuotojo ryšio, interneto ir TV paslaugų bendrovėje TEO LT šiuo metu valdo 88,15%, o mobiliojo ryšio paslaugų įmonėje „Omnitel“ – 100% akcijų. Dar prieš kelerius metus fiksuotojo ir mobiliojo ryšio verslai buvo visiškai skirtingi, tad šių bendrovių konsolidacija į vieną įmonę atrodė sunkiai tikėtina. Tačiau šiais laikais, kai telekomunikacijų paslaugos eina integracijos keliu, šių įmonių sujungimas jau nebeatrodo neįmanomas.

Todėl neatsitiktinai Lietuvos verslo užkulisiuose vis dažniau svarstoma apie galimą TEO LT ir „Omnitel“ sujungimą, šias kalbas dar sustiprino pačios „TeliaSonera“ atstovų pareiškimai. Kennetas Radne, „TeliaSonera“ mobiliojo ryšio verslo Baltijos šalyse vadovas, lapkričio pabaigoje Latvijoje viešai pareiškė, kad „TeliaSonera“ norėtų sujungti Latvijos fiksuotojo ryšio bendrovę „Latttelecom“ ir mobiliojo ryšio operatorių LMT.

„TeliaSonera“ net apskaičiavo, kiek akcijų jai priklausytų sujungtoje bendrovėje. Teigiama, ji bendroje įmonėje turėtų 53%, Latvijos vyriausybė – 38%, o kiti akcininkai – 9% akcijų.

Tokie pareiškimai iš karto pakurstė svarstymus, kad galėtų būti sujungti ir „TeliaSonera“ valdomi mobiliojo ir fiksuotojo ryšio verslai Lietuvoje, mat nelogiška Lietuvoje būtų taikyti kitokį nei Latvijoje verslo modelį, o kai kurie su tuo sieja ir nesenus pokyčius TEO LT ir „Omnitel“ vadovybėse, kai postus paliko vadovas Arūnas Šikšta bei Antanas Zabulis.

Tiesa, „TeliaSonera“ atstovas p. Radne VŽ praėjusią savaitę teigė, kad toks sandoris „kol kas neplanuojamas“, o diskusijas Latvijoje pakurstė „kiti akcininkai“.

Operatoriai integruojasi

Telekomunikacijų rinkos specialistai sako, kad mobiliojo, fiksuotojo ir interneto ryšio operatoriai integruojasi visame pasaulyje.

„Bendra tendencija pasaulyje yra ta, kad telekomunikacijų operatoriai tampa integruotų paslaugų teikėjais. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, galima jų rasti toje pačioje Rusijoje, kur bendrovė „VimpelCom“ paslaugos „Beeline“ pavadinimu teikia mobiliojo, fiksuotojo, interneto ryšio ir televizijos paslaugas. Panaši padėtis ir Švedijoje, kur operatorius „Tele2“ siūlo tiek plačiajuosčio interneto, tiek laidinio telefono, televizijos ar mobiliojo ryšio paslaugas. Manau, tik laiko klausimas, kada integracijos banga pasieks ir Lietuvą“, – VŽ komentuoja telekomunikacijų rinkos specialistas, dirbęs vienos iš Lietuvos telekomunikacijų įmonių vadovybėje. Anot jo, jei bendrovė, į kurią būtų sujungtos TEO LT ir „Omnitel“, už, tarkime, 100 Lt kainą pasiūlytų visą telekomunikacijų paslaugų paketą (mobilusis, fiksuotas, interneto ryšys, TV paslaugos), įgytų neginčijamą konkurencinį pranašumą prieš tokius dalyvius kaip „Bitė“ ar „Tele2“ ir įgautų galimybę pataisyti šiuo metu ne kokius finansinius rezultatus.

Argumentai „už“

Analitikai teigia, kad TEO LT ir „Omnitel“ susijungimas yra tikėtinas, tai leistų bendrovei „TeliaSonera“ pasiekti sinergiją net keliose srityse.

„Susijungimo sandorį laikau tikėtinu ir realiu, ypač po „TeliaSonera“ vadovybės kalbų Latvijoje. Tai padariusi „TeliaSonera“ pirmiausia pasiektų didesnį verslo efektyvumą, nes sujungus kelias paslaugas galėtų gimti visiškai novatoriškų paslaugų. Be to, būtų taupomos sąnaudos, nes darbuotojų skaičių galima būtų mažinti bent trečdaliu. Kam dabar laikyti dvi pardavėjų, rinkodaros specialistų ar finansininkų komandas?“ – retoriškai klausia Marius Dubnikovas, Finansų maklerių asociacijos vadovas.

Anot jo, žvelgiant iš rinkodaros pusės, populiarinti vieną bendrą prekių ženklą taip pat paprasčiau ir pigiau nei du atskirus.

Anot analitikų, dar vienas stiprus argumentas sujungti TEO LT ir „Omnitel“ yra tas, kad „TeliaSonera“ valdoma akcijų dalis bendroje įmonėje išaugtų.

„Įmones sujungus, „TeliaSonera“ akcijų dalis bendroje įmonėje, tikėtina, viršytų 90% ir gal net priartėtų prie 95% akcijų paketo ribos, kurios skandinavai taip labai siekė bendrovėje TEO LT, vykdydami ankstesnius akcijų supirkimus. Jei pavyktų susitarti su dar bent vienu ar keliais akcininkais dėl akcijų pardavimo, 95% akcijų paketas įmonėje leistų vykdyti privalomą akcijų išpirkimą ir delistinguoti įmonę iš „Nasdaq OMX Vilniaus“ biržos“, – sako p. Dubnikovas.

Jo teigimu, išeidama iš biržos, įmonė sutaupytų lėšų, be to, įmonei būti biržoje nelabai yra prasmės, nes visus reikalingus finansinius resursus gali suteikti „TeliaSonera“, be to, pastarosios įmonės akcijos jau yra kotiruojamos Stokholmo biržoje.

„Omnitel“ vertė

Pagal teisės aktus, įmones sujungiant, turi būti atliktas abiejų įmonių vertinimas ir esamiems akcininkams nustatytas akcijų keitimo santykis.

„Galima daryti prielaidą, kad TEO LT akcijos būtų įvertintos pagal biržos kainą, kuria remiantis kompanija dabar verta 2 mlrd. Lt. Savo ruožtu „Omnitel“ būtų vertinama atskirai. Optimistiniais skaičiavimais, kompanijos vertė galėtų būti apie 500 mln. Lt. Taigi kalbame apie galimą 2,5 mlrd. Lt vertės susijungimo sandorį“, – kalba Karolis Rūkas, įmonių sandoriams tarpininkaujančios įmonės „Keystone Advisers“ vadovas. Pasak jo, pagal vertę tai būtų vienas didžiausių susijungimo sandorių Lietuvoje. Tiesa, nepranoktų 2,8 mlrd. Lt vertinto Rytų skirstomųjų tinklų ir VST susijungimo.

Tadas Povilauskas, banko „Finasta“ analitikas, pabrėžia, esą mažai tikėtina, kad smulkieji TEO LT akcininkai pasiūlymo parduoti likusias akcijas sulauktų iki įmonių susijungimo. Esą labiau tikėtina, kad smulkiųjų investuotojų „patraukimo“ klausimas būtų keliamas po susijungimo.

„Jeigu sujungimo metu laisvų akcijų dalis sumažėtų nuo dabartinių 11,85% iki kokių 8,5%, būtų lengviau įtikinti investuotojus parduoti akcijas. Be to, bendrovei „TeliaSonera“ būtų palanku, jeigu „Omnitel“ būtų įvertintas kuo didesne verte, kad smulkiųjų dalis kuo labiau atsiskiestų. Bet aišku, sujungimo procesas užtruktų ne vieną mėnesį, tad nebūčiau didelis optimistas, kad smulkieji artimiausiu metu sulauks pasiūlymo iš „TeliaSonera“, – sako p. Povilauskas.

Nereikia leidimo

Tiesa, nežinia ar kelio „Omnitel“ ir TEO LT susijungimui nepastotų Konkurencijos taryba, užtikrinanti sąžiningos konkurencijos apsaugą Lietuvoje.

Pati Konkurencijos taryba galimo sandorio VŽ nekomentavo ir argumentavo tuo, kad hipotetiniai sandoriai nekomentuojami.

Tačiau vienas solidžios advokatų kontoros teisininkas VŽ teigė, kad pati Konkurencijos taryba savo nusistatytoje leidimų vykdyti koncentraciją prašymo pateikimo tvarkoje yra pareiškusi, kad „vidiniai pertvarkymai (restruktūrizacija) arba naujos įmonės steigimas susijusių ūkio subjektų grupės viduje nėra laikomi koncentracija“.

„Tai suponuoja nuomonę, kad ir prašyti leidimo sandoriui nereikėtų“, – svarsto teisininkas.