Maisto pramonė pralaužia kinų sieną
Tiesa, abu šie vizitai, net jei išvados bus teigiamos, dar nereiškia, kad savaime bus suteiktas leidimas prekiauti.
„Vizitas, per kurį bus tikrinamos UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir AB „Pieno žvaigždės“ padalinys „Kauno pienas“, – tai žvalgyba. Realus vertinimas ir galbūt leidimai vežti bus tik po kelių mėnesių“, – vilčių, kad pieno miltų ir jogurto pilni traukiniai po savaitės dundės Pekino link, daug neturi Mindaugas Kuklierius, žemės ūkio atašė Kinijoje.
Atvykę Prekybos ministerijos ir AQSIQ (Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos atitikmuo) specialistai dirbo iki šio trečiadienio. Vizitą organizuoja Kinijos ambasada Vilniuje. Preliminariai dar viena pieno perdirbėjų patikra laukia rugsėjį.
„Kinus domina mūsų veisliniai galvijai“, – kas slepiasi po noru įsivežti gyvulius, aiškina p. Kuklierius.
Santykių atšilimas
Šis vizitas – santykių atšilimas ir Kinijos pažado, kad bus dirbama dėl leidimų eksportuoti, vykdymas. Lietuva tikisi, kad vėliau bus pradėta kalbėti dėl mėsos ir mėsos produktų, grūdų ir sėklų. Beveik visos mūsų kaimynės į Kiniją gali vežti pieno ir mėsos produktus. Mums šie sertifikatai, dėl kurių buvo suderėta, neišduoti dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo su Dalai Lama 2013 m.
„Kinijos rinka būtų svarbi ypač šiuo metu, kai pieno produktų pardavimai visame pasaulyje sustingę ir kainos toliau krinta žemyn“, – sako Raimondas Karpavičius, „Marijampolės pieno konservų“ valdybos pirmininkas.
Šiandien „Marijampolės pieno konservai“ produkciją krauna į sandėlius, tačiau jie jau pilni. Pieno miltai bus parduodami pagal intervencinių pirkimų programą. Galimybė patekti į naują milžinišką rinką gali būti atokvėpis.
Prekyba traukiasi
Anot p. Kuklieriaus, patekti į šią rinką ypač aktualu Lietuvos mėsos ir pieno pramonei, nes ji priversta ieškoti naujų galimybių, kai nebeliko eksporto į Rusiją.
„Nors ir yra perspėjimų dėl galimų problemų, rinka yra auganti, čia yra pasiturinčių žmonių, kurie gali pirkti brangesnę Europos produkciją“, – sako jis.
Vis dėlto ypatingų laimėjimų Lietuvos eksportuotojai Kinijoje nėra pasiekę, nors įmonės aktyviai dalyvauja parodose, verslo misijoje, mezga kontaktus su potencialiais partneriais. Per pirmus penkis šių metų mėnesius eksportas į Kiniją susitraukė iki 41,2 mln. Eur, o 2014 m. sausį–gegužę jis siekė 44,9 mln. Eur. Dalis mūsų gamintojų – mineralinio vandens, degtinės, sausų pusryčių – eksportuoti savo produkciją gali. Tačiau kol kas milžiniško lūžio pasiekti nepavyksta. Vienas didesnių trikdžių – sudėtinga ir brangi logistika.
Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ liepos 23 d.
