Perversmas mokėjimuose: naujokai džiūgauja, bankai nenori karo
Lietuvos bankas antradienį sukvietė komercinių bankų ir mokėjimo įstaigų atstovus ir jiems paskelbė, kad internetu atsiskaitant už prekes ar paslaugas naudojama Mokėjimo inicijavimo paslauga, kurią Lietuvoje jau teikia kai kurios bendrovės, yra visiškai teisėta ir legali.
Mokėjimo inicijavimo paslauga dažniausiai veikia tokiu principu: pirkėjas iš el. parduotuvės nukreipiamas atsiskaityti į mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėją, o ne į banką, kaip įprasta šiuo metu.
Vadovaujantis naujove, paslaugos teikėjui pirkėjas nurodo vienkartinius prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodus: viena slaptažodžių pora skirta prisijungti prie internetinės bankininkystės, kita – patvirtinti suformuotą mokėjimo operaciją. Su šių kodų pagalba mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjas programiniu būdu jungiasi prie pirkėjo mokėjimo sąskaitos ir inicijuoja operaciją, skirtą atsiskaityti su el. parduotuve. El. parduotuvė informuojama apie sėkmingą apmokėjimą, o pirkėjas grąžinamas į el. parduotuvę užbaigti pirkimą.
Ši paslauga yra alternatyva vadinamiesiems „Bank link“ atsiskaitymams, naudojamiems daugelyje lietuviškų el. parduotuvių, ar mokėjimams tiesiogiai mokėjimo ar kredito kortele.
Galimybę teikti Mokėjimo inicijavimo paslaugą užtikrina ES priimta Antroji mokėjimo paslaugų direktyva, kuri iki 2018 m. turi būti perkelta ir į Lietuvos teisę.
Pasiūlė pirmieji
Lietuvos bendrovė „Mistertango“ Mokėjimų inicijavimo paslaugą pirmoji Lietuvoje pasiūlė dar pernai rudenį, tačiau iki šiol ji buvo vadinamojoje „pilkojoje“ teisinėje zonoje.
„Po išsakytos Lietuvos banko pozicijos galima sakyti, kad vasario 2 d. Lietuvoje tapo elektroninės komercijos išsilaisvinimo nuo bankų įkainių diena“, – VŽ sako Audrius Ramanauskas, vienas iš „Mistertango“ įkūrėjų ir skrydžių rezervavimo portalo „Greitai.lt“ įkūrėjas.
Pasak jo, problema su „Bank link“ paslauga yra ta, kad mokesčiai ja besinaudojantiems pardavėjams siekia iki 2-3% nuo pirkinio sumos ir kartais būna didesni už pačios elektroninės parduotuvės maržą.
„Iki šiol bankai teikė „Bank link“ paslaugą už kainą, kurios jie norėjo. Mažesnėms elektroninėms parduotuvėms derėtis praktiškai nebuvo įmanoma – pardavėjas mokėjo tiek, kiek pasakyta. Nes tiesiog nebuvo alternatyvos. Jei vartotojui elektroninėje parduotuvėje sudaroma galimybė mokėti tiesiogiai kortele, bankui vis tiek atitenka apie 2% sumos. Tai buvo vienas iš elektroninės komercijos plėtrą stabdančių veiksnių“, – sako p. Ramanauskas.
Pasak jo, naudojantis „Mistertango“ sukurta Mokėjimų inicijavimo paslauga, fiksuotas mokestis pirkiniams virš 15 Eur sudaro 0,5 Eur, o pirkiniams iki 15 Eur – 2% nuo sumos.
„Europinėje direktyvoje įtvirtinta galimybė teikti Mokėjimų inicijavimo paslaugą, tuo mes ir pasinaudojome ir iki šiol buvome vieninteliai tokios paslaugos teikėjai Lietuvoje, nors Europoje tokių teikėjų, kaip mes, jau yra. Neįsivaizduojate, kokio bankų pasipriešinimo sulaukėme – esu gavęs ir tiesioginių, ir netiesioginių grasinimų ir gąsdinimų iš bankų su reikalavimu nutraukti šį dalyką. Jie yra tiesiog pasiutę. Bet gal tai ir logiška, nes nusitaikėme į didelę bankų pajamų ir pelno dalį”, – sako p. Ramanauskas.
Nereguliuojama tik iki 2018 m.
Lietuvos bankas nusprendė, kad Mokėjimų inicijavimo paslauga iki 2018 m. Lietuvoje bus nereguliuojama, bet legali. Vėliau jai esą atsiras specialūs reikalavimai dėl teikėjo įstatinio kapitalo, paslaugos teikimo sąlygų ir kitų dalykų.
„Su nauja paslauga bet kuri el. parduotuvė vietoje keleto sutarčių su skirtingais bankais galės sudaryti vieną sutartį su mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėju. Tokių teikėjų atsiradimas didins konkurenciją bankams, o tai mažins įkainius el. parduotuvėms ir, tikėtina, jų klientams“, – pranešime sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.
Tačiau šios paslaugos teikėjams Lietuvos bankas jau dabar rekomenduoja laikytis bendrųjų geros praktikos principų, tokių, kaip turėti daugiau nei 50.000 Eur nuosavo kapitalo, turėti sutartį bent su vienu banku, tinkamai informuoti vartotojus ir tvarkyti jų asmens duomenis, laikytis pinigų plovimo prevencijos reikalavimų ir pan.
Pasak Lietuvos banko, naujovė atvėrė kelią naujai mokėjimų paslaugai. Teigiama, kad paslauga sukurs alternatyvą klientams atliekant mokėjimus už prekes, įsigytas Lietuvos internetinėse parduotuvėse.
„Skatindamas galimus šios paslaugos teikėjus laikytis aukštų veiklos ir saugumo standartų, Lietuvos bankas parengs Mokėjimo inicijavimo paslaugos geros praktikos principus, kurių šios paslaugos teikėjai savanoriškai įsipareigotų laikytis“, – rašoma Lietuvos banko pranešime.
Pasak Lietuvos banko, svarbu, kad, kol ES teisės nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę, rinkos dalyviai patys nusistatytų aukštus paslaugos teikimo standartus, o būsimo reguliavimo nuostatos galėtų būti atskaitos tašku.
Lietuvos bankas elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją UAB „MisterTango“ išdavė pernai vasarį. Licencija suteikia teisę leisti el. pinigus ir teikti mokėjimo paslaugas.
Iki tol Lietuvoje buvo išduota viena el. pinigų įstaigos veiklos licencija įmonei „EVP International“, valdančiai prekės ženklą „Paysera“. Taip pat viena el. pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, jos savininkė – UAB „Antigravity payment systems“, valdanti „Mokipay“ prekės ženklą.
Nenori atviro karo
Bankai sako, kad naujovę sveikina, tačiau su rinkos naujokais norėtų bendradarbiauti, o ne kariauti.
„Taip, atsiskaitymo paslaugų rinkoje konkurencija didėja, o iš to turėtų laimėti vartotojai ir visas ūkis. Manau, kad ir bankai iš to turėtų turėti naudą, nes jei atsiras daugiau įstaigų, kurios inicijuos elektroninius mokėjimus, tai turėtų ženkliai padidėti elektroninių mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičiai ir sumos. To bankai jau seniai siekė“, – komentuoja Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos vadovas.
Tačiau, pasak jo, naujokams labai svarbu nediskretituoti atsiskaitymų elektroninėje erdvėje.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
„Su naujokais mes norėtume bendradarbiauti, kalbėtis, tačiau ne girdėti šūkius, kad man neduoda ar neleidžia teikti šios paslaugos. Juk kol kas nėra numatyta teisinių poveikio priemonių atsiskaitymų įstaigoms už principų nesilaikymą, kol kas viskas paliekama savireguliacijai. O kyla įvairių klausimų. Pavyzdžiui, kaip institucija bus pajėgi užtikrinti kliento saugumą duomenų vagystės (angl. phishing) atveju? Bankai deda dideles pastangas, stengdamiesi užkardyti netikrų internetinės bankininkystės svetainių atsiradimą. O dabar atsiranda dar ir mokėjimo įstaigų svetainės. Taigi, mums visiems reikia susitelkti, nediskretituoti elektroninių atsiskaitymų vardo“, – sako p. Kropas.
Jo teigimu, mokėjimo paslaugų teikėjai taip pat turi atlikti didelius namų darbus techniškai užtikrinant atsiskaitymų vykdymą.
„Karo statuso, jėgos pozicijų demonstravimo mes nenorime. Tokiu keliu mes tikrai niekur nenueisime. Suteršus internetinių atsiskaitymų vardą, atsakomybė bus kolegiali, teks sėsti prie vieno stalo“, – sako p. Kropas.
