Unijos dirba nuostolingai, LB priekaištauja dėl prabangių automobilių
Per šių metų tris ketvirčius 48 kredito unijos uždirbo 3,7 mln. Eur pelno, o 26-ios patyrė 8,1 mln. Eur nuostolių, praneša Lietuvos bankas (LB).
Per šį laikotarpį sektorius gavo 17% mažiau pajamų negu per 2015 m. tą patį laikotarpį, o išlaidos padidėjo beveik 4%.
„Tolesnės kredito unijų veiklos perspektyvos priklausys nuo 73 kredito unijų turto kokybės vertinimo rezultatų, kurie atskleis realią kredito unijų turto vertę ir jų finansinę būklę. Tačiau jau dabar aišku, kad kredito unijoms teks imtis papildomų veiksmų siekiant didinti tvaraus kapitalo dalį. Nuo kitų metų tvariu bus pripažįstamas tik tas kapitalas, kuriuo prireikus galima dengti nuostolius. Turėdamos pakankamai tvaraus kapitalo, unijos bus stipresnės, nes galės geriau atremti galimus finansinius sukrėtimus“, – pranešime cituojamas Vytautas Valvonis, LB Priežiūros tarnybos vadovas.
Jis pabrėžia, kad unijos, mažėjant pajamoms, privalo mažinti ir išlaidas. Tačiau kai kurie pavyzdžiai esą atskleidžia priešingą tendenciją.
„(...) Pavyzdžiui, keletą metų iš eilės nuostolingai dirbanti unija perka prabangius „Porsche“ arba „Bentley“ markių automobilius. Toks išlaidavimas yra nepateisinamas“, – teigia p. Valvonis.
Pasak jo, norėdamos sukaupti tvaraus kapitalo, užtikrinančio stabilią veiklą, kredito unijos turi reikšmingai pagerinti veiklos rezultatus, t. y. didinti pajamas, mažinti sąnaudas ir ieškoti papildomo tvaraus kapitalo šaltinių.
Šių metų trečią ketvirtį kredito unijų turto struktūra iš esmės nekito – didžiausią jo dalį (52%) sudarė paskolos. Kredito unijų paskolų portfelis padidėjo beveik 6%. Jo augimą lėmė toliau didėjantis fizinių asmenų kreditavimas.
Nors paskolų kokybę apibūdinantys rodikliai šiek tiek pagerėjo, tačiau augo neveiksnios paskolos (padidėjo 0,8 mln. Eur) ir daugėjo už skolas perimto turto. Tai, pasak LB, rodo, kad kredito unijų nariai nevykdo savo įsipareigojimų, o ateityje dėl negrąžintų paskolų ir už skolas perimto turto pardavimo jos gali patirti reikšmingų nuostolių, neigiamai paveiksiančių jų kapitalą.
Pagrindinis kredito unijų finansavimosi šaltinis tebėra priimti indėliai – jais buvo finansuojama beveik 90% jų turto. Nors per trečią ketvirtį indėlių portfelis sumažėjo beveik 6 mln. Eur, bendrą mažėjimą sušvelnino padidėję neterminuotieji indėliai – dėl sezoniškumo didėjo įplaukos į žemdirbius vienijančių kredito unijų narių sąskaitas.
Pateiktų 2016 m. spalio 1 d. ataskaitų duomenimis, kredito unijų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 16,6% (normatyvas – 13%), likvidumo rodiklis – 52,99% (minimalus reikalaujamas – 30%).
Spalio 1 d. veiklos riziką ribojančių normatyvų nevykdė 6 kredito unijos: „Amber“, Pajūrio kredito unija, kredito unija Centro taupomoji kasa, kredito unija „Vilniaus kreditas“, Palangos kredito unija ir Pareigūnų kredito unija. LB teigimu, atsižvelgiant į tai, kad beveik visos kredito unijos nevykdo veiklos riziką ribojančio normatyvo, susijusio su kapitalo trūkumu, tvaraus kapitalo kaupimas yra vienas iš svarbiausių kredito unijų veiklos strateginių tikslų.
2016 m. spalio 1 d. veikė 74 kredito unijos, vienijusios 162.300 tūkst. narių (2016 m. III ketv. narių skaičius padidėjo 1.800), tačiau, spalio mėn. kredito unijai „Amber“ iškėlus bankroto bylą, kredito unijų sumažėjo iki 73. Šiuo metu 61 kredito unija priklauso Lietuvos centrinei kredito unijai, o 12 kredito unijų dirba savarankiškai.
infogr.am::18b08a1a-3c10-4344-9e04-38eddd868ae1
