Be elektros kvotų termofikacinės virs laužu

Jeigu Vyriausybė įgyvendins savo skelbtus planus ir panaikins iš VIAP fondo remiamas elektros gamybos kvotas termofikacinėms elektrinėms, UAB „Vilniaus energija“ žada nebegaminti šilumos energijos Vilniaus 3-iojoje termofikacinėje elektrinėje (TE-3) Gariūnuose.

„Šiluma, kurią iki šiol gamindavo TE-3, bus gaminama kitais „Vilniaus energijos“ turimais šilumos gamybos įrenginiais 2-ojoje termofikacinėje elektrinėje (TE-2) Savanorių prospekte, katilinėje Metalo gatvėje (RK-8) ir kitur“, – VŽ sako Nerijus Mikalajūnas, „Vilniaus energijos“ atstovas. Pasak jo, viena galima rizika tėra ta, kad TE-3, esant reikalui, galima panaudoti rezervinio skystojo kuro atsargas, skirtas ekstremalioms situacijoms suvaldyti.

„Todėl su Vilniaus miesto savivaldybe turėsime spręsti, kaip elgtis, jeigu (neveikiant TE-3 – VŽ) sutriktų gamtinių dujų tiekimas“, – nurodo p. Mikalajūnas.

Tiksliau apie Vyriausybės sprendimo dėl VIAP elektros gamybos kvotų įtaką apyvartai ar pelnui „Vilniaus energijos“ atstovas teigia galėsiąs pasakyti tik paaiškėjus, kaip konkrečiai bus įgyvendintas Energetikos ministerijos viešai deklaruotas tikslas pakeisti gamtinių dujų įsigijimo modelį ir iš VIAP fondo remiamų elektros kvotų tvarką.

„Kai bus aiškus teisinis reglamentavimas, įmonė su šilumos ūkio savininke, Vilniaus miesto savivaldybe, įvertins padarinius ir priims reikiamus sprendimus, pavyzdžiui, išlaikyti ar demontuoti esamas kogeneracines jėgaines, parduoti elektrą rinkoje ar ne, – nuo jų ir priklausys šilumos kaina Vilniuje“, – aiškina p. Mikalajūnas.

Švedijos veiksnys

Termofikacinių elektrinių operatoriams elektros gamybos kvotos yra svarbios dėl galimybės deginant tą patį kurą reguliuojamomis kainomis parduoti šilumos energiją vartotojams, o rinkoje – elektros energiją, kurios savikainos ir rinkos kainos skirtumą valstybė rėmė iš VIAP fondo. Remiant elektros energijos gamybą iš VIAP, sumažėdavo jos kaina rinkoje.

„Kainos mažėjimo efektas šiais metais dėl kogeneracinių elektrinių darbo sudaro 20,4 mln. eurų, o išmokamos subsidijos – 17,782 mln. eurų“, – tvirtina Valdas Jurkevičius, Lietuvos šilumos tiekėjų ir Lietuvos energijos gamintojų asociacijos ekspertas.

Energetikos ministerija laikosi pozicijos, kad dėl planuojamos paleisti Lietuvos ir Švedijos tarpvalstybinės elektros jungties „NordBalt“ elektros energija kitąmet Lietuvoje turėtų atpigti, todėl remti brangią gamybą termofikacinėse elektrinėse ir AB „Lietuvos energijos gamyba“ Elektrėnų jėgainėse nėra prasmės.

„Dovanėlė“ Vilniui

Tačiau dar vieną galimą neigiamą problemos aspektą įžvelgia Arvydas Sekmokas, Vilniaus miesto tarybos ir Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties vykdymo priežiūros komisijos narys.

„Jeigu Vyriausybė panaikintų elektros gamybos kvotas termofikacinėms elektrinėms, TE-3 greičiausiai būtų neeksploatuojama, ir pagal esamą nuomos sutartį „Vilniaus energija“ galėtų ją grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei, t. y. Vilniaus šilumos tinklams“, – VŽ sako p. Sekmokas. Instaliuotoji jėgainės šiluminė galia – 603 MW, elektrinė galia – 360 MW.

Kitaip tariant, jeigu sostinės šilumos ūkį išsinuomojusi „Vilniaus energija“ TE-3 grąžintų Vilniaus savivaldybei, sostinės politikams tektų apsispręsti, ar 1983 m. pastatytą elektrinę demontuoti, ar laikyti ją kaip galios rezervą, sprendinio sąnaudas prisiimant Vilniaus vartotojams. Prancūzų bendrovės „Veolia“ (buv. „Dalkia“) valdomų Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis su Vilniaus savivaldybe baigiasi 2017 m. balandžio 1 d.

2011 m. TE-3 nuomojanti „Veolia“, valdoma UAB „Vilniaus energija“, siūlė elektrinę iš pagrindų rekonstruoti ir pritaikyti ją kūrenti biokuru. Mainais nuomininkė siekė pratęsti nuomos sutartį dar 20 metų – iki 2036-ųjų. Tačiau Vilniaus savivaldybė tokiam planui nepritarė.

Vyriausybės planai

„Vilniaus miesto savivaldybė dabar bandys tartis su Vyriausybe dėl kelių tarpusavyje susijusių ir nuo Vyriausybės priklausančių klausimų: remiamos elektros gamybos kvotų, „galios mokesčio“ už turimus dujas naudojančius įrenginius, taip pat pastangų gauti kompensaciją iš „Gazprom“ už praeityje taikytą nesąžiningą dujų kainą“, – sako p. Sekmokas.

Vilniaus miesto šilumos ūkį sudaro: 3-oji termofikacinė elektrinė (TE-3), 2-oji termofikacinė elektrinė (TE-2), 2-oji Naujosios Vilnios rajoninė katilinė (RK-2) ir 8-oji rajoninė katilinė (RK-8). Vilniaus miesto integruoto šilumos tinklo maksimalus šilumos poreikis siekia 1100 MW. Šilumą Vilniaus miesto vartotojams taip pat tiekia nepriklausomi šilumos gamintojai.

Iki 2017 m. Vilniuje UAB „Lietuvos energija“ ketina pastatyti naują iki 145 MW elektrinės ir 274 MW šiluminės galios biokuro kogeneracinę jėgainę. Ją valdytų įmonė, kurios daugiau nei pusė akcijų priklausytų „Lietuvos energijai“. Vilniaus meras Remigijus Šimašius apie šiuos Vyriausybės planus sakė, kad tai, ką nori įgyvendinti Vyriausybė, yra „centralizuoto monopolinio ūkio valdiškas valdymas“. Ilgalaikiu požiūriu, p. Šimašiaus nuomone, didelės kogeneracinės jėgainės projektas Vilniuje iš esmės yra konkurencijos žlugdymas.

Aktualu ir kitur

„Tie patys klausimai nepaprastai svarbūs ir kitiems dujas šilumai gaminti naudojantiems gamintojams, tačiau kol nėra aiškių Vyriausybės sprendimų, būtų sunku įvertinti jų įtaką šilumos kainai“, – sako p. Sekmokas.

VŽ rašė, kad didžiausia Kauno šilumos gamintoja – UAB Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) – dėl naikinti žadamų elektros kvotų prognozuoja, jog šiemet Kaune šilumos kaina gali būti didesnė nei pernai.

„Jeigu nebus kvotų, nebus ir kogeneracijos“, – VŽ praėjusią savaitę sakė Evaldas Paulavičius, KTE generalinis direktorius. Jis priminė, kad KTE praėjusį šildymo sezoną parodė galinti gaminti pigesnę šilumos energiją nei biokuro katilinės ir priversti jas konkuruoti. Didžiausią to naudą esą pajuto kauniečiai, nes jie pirko šilumą už labai patrauklias kainas.

„Be kogeneracijos sukelti tokią konkurenciją bus labai sudėtinga, todėl tikėtina, kad šiemet Kaune kaina gali būti didesnė nei pernai“, – svarsto p. Paulavičius.

Skirtingai nei Vilniaus TE-3, kuri yra išnuomota, todėl nuomininkų gali būti grąžinta Vilniaus savivaldybei, KTE yra privati ir priklauso verslininko Rimando Stonio šeimai. Todėl, p. Paulavičiaus teigimu, įmonė bus priversta ieškoti „ypač radikalių“ sąnaudų optimizavimo būdų, siekdama patikimai tiekti šilumos energiją Kauno miesto vartotojams per šildymo sezoną. Vienas jų – personalo atleidimas iš darbo.

KTE 2015 m. pagamino 96,5 GWh elektros ir 243 GWh šilumos energijos ir sumokėjo 17,9 mln. Eur mokesčių.

Ekspertų teigimu, į keblią padėtį dėl kvotų naikinimo patektų AB „Panevėžio energija“, kuri 2008 m. pradėjo eksploatuoti 35 MW galios dujomis varomą Panevėžio termofikacinę elektrinę. Įmonė šiam projektui paėmė 28,9 mln. Eur (100 mln. Lt) vertės paskolų iš kelių bankų. „Panevėžio energijos“ kombinuotojo ciklo termofikacinė elektrinė per metus gali pagaminti apie 230 GWh šilumos ir apie 235 GWh elektros energijos.

„Panaikinus elektros energijos gamybos kvotas, bendrovė patirtų 2,4 mln. Eur nuostolį, o, išankstiniais skaičiavimais, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gyventojams išaugtų 0,39 Eur ct už kWh“, – VŽ sako Petras Diksa, „Panevėžio energijos“ generalinis direktorius.

Negavusi VIAP paramos elektros energijos gamybai „Panevėžio energija“ jos negamintų, nes negalėtų parduoti rinkoje konkurencingomis kainomis. „Negaunant VIAP, bendrovei nenaudinga gaminti elektrą“, – sako p. Diksa.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 7 d.