Mindaugas Marcinkevičius: VMI man darė spaudimą
VŽ rašė apie lūžį VP akcininkų kare – teismas pripažino, kad du iš jų vengė mokėti mokesčius, o prie tokių schemų prisidėjo ir kiti.
Schemos, kurias išnarpliojo VMI ir dėl kurių pasisakė teismas, svarstydamas smulkiųjų akcininkų Gintaro Marcinkevičiaus ir Juliaus Numavičiaus ginčus, apima tiek garsiąją neįgaliųjų draugijos „Spindulys“ istoriją, leidusią grupei nesumokėti į biudžetą 22,1 mln. Eur, tiek su LEO LT susijusios UAB „NDX energija“ ir investicijų UAB „EVA grupė“ sandorius.
Šios schemos esmė – grupės akcininkai kūrė savo valdomoms bendrovėms nenaudingas schemas, reorganizavo įmones ir sudarė paskolų sutartis, kurių vienintelis tikslas – išvengti mokesčių. Akcininkai minėtoms trims bendrovėms suteikė paskolų, gavo palūkanų, nuo kurių, pagal tuo metu galiojusius įstatymus, nereikėjo mokėti GPM. Tačiau tiek VMI, tiek teismas pripažino, kad tokius pinigus reikia priskirti prie „kitų pajamų“ ir nuo jų sumokėti mokesčius.
VMI patikrino visus akcininkus, bet ne visus paskolų sandorius. Dalis verslininkų su inspektoriais susitarė taikiai – sumokėjo su jais suderėtą sumą mokesčių. Tačiau ne visi buvo linkę tartis. Julius Numavičius, smulkusis akcininkas ir pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus brolis, laukia aukštesnės instancijos teismo sprendimo, nes ginčija jam priskaičiuotą 0,5 mln. Eur sumą. Gintaras Marcinkevičius pirmos instancijos teismo nurodytus 43.723 Eur susimokėjo.
Nesutinka su procesu, sumokėtų ir daugiau
Trečiadienį Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama Mindaugo Marcinkevičiaus inicijuota administracinė byla. Joje verslininkas teigia, kad VMI imitavo mokestinį jo ir kitų VP akcininkų patikrinimą. Be to, Mindaugas Marcinkevičius norėtų, kad mokesčių inspektoriai jį patikrintų iš naujo ir nesipriešintų, jei reikėtų sumokėti dar daugiau, nei buvo numatyta (287.400 Eur).
Teismo salėje verslininkas pasakojo, kad 2013 m. pabaigoje VMI patikrino jo, kaip fizinio asmens, mokesčių deklaracijas, o už tris VP grupės bendrovėms suteiktas paskolas priskaičiavo nesumokėtų mokesčių. Mindaugas Marcinkevičius norėtų, kad teismas įpareigotų VMI iš naujo atlikti patikrinimą, kuris neapsiribotų „selektyviai parinktais sandoriais“, nes jų buvo kur kas daugiau nei trys.
„Buvo pasirinktos vos kelios paskolų sutartys, nors esminiai, su mokesčiais susiję veiksmai, nebuvo tiriami. Toli gražu ne paskolose svarbiausios ir didžiausios mokestinės prievolės“, – teismui aiškino Mindaugas Marcinkevičius.
VP smulkusis akcininkas pasakojo, kad praėjus pusmečiui nuo patikrinimo pradžios su juo susisiekė VMI ir pasiūlė derybas, kurių metu būtų sutarta dėl reikiamos mokesčių sumos.
„Tuo metu nebuvo surašytas patikrinimo aktas. Jis atsirado dar po metų, o derantis buvo prašyta pasirašinėti ant ranka surašyto lapo, sumų. Mano nuomone, mokesčių administratorius ne norėjo patikrinti mokėtoją, o stengėsi, pabrėžiu, uždaryti mokestinį periodą“, – kalbėjo Mindaugas Marcinkevičius, pridėdamas, kad tokiu atveju abi šalys praranda teisę ginčyti tuo periodu galimai padarytas veikas. Kitaip tariant, mokestinės prievolės nebegali būti perskaičiuojamos.
Verslininkas negali suprasti, kodėl VMI tikrino būtent tiek ir būtent tokius, o ne kitokius sandorius tarp bendrovių ir akcininkų, todėl prašo teismo, kad šis įpareigotų inspektorius patikrinimus organizuoti iš naujo ir kad jie būtų atlikti ne tik fiziniams asmenims, bet ir susitarimuose fiksuotoms VP grupės bendrovėms.
„Viename sprendime nagrinėjamos trys paskolos, o kitame tik dvi. Paskolos buvo išdalytos visiems akcininkams proporcingai pagal jų valdomą VP grupės akcijų kiekį, o teismas konstatavo, kad vienintelis jų tikslas – išmokėti lėšas akcininkams išvengiant mokesčių. Taip pat nenuosekliai skirtos ir pačios baudos – Juliui Numavičiui skirta maždaug du kartus didesnė bauda nei man, tačiau mūsų valdoma grupės dalis ir paskolos bendrovėms buvo identiškos“, – dar kovą VŽ aiškino Mindaugas Marcinkevičius.
VMI teisė rinktis
Mokesčių inspekcija nesutinka su p. Marcinkevičiaus prašymu tikrinimus pradėti iš naujo. Igoris Janavičius, VMI Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyr. specialistas, teisme aiškino, kad inspektoriai turi teisę patys pasirinkti patikrinimų kryptį.
„Na, VMI neatliko mokestinio patikrinimo bendrovėse. Vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs apie mokesčių administravimo įstatymo suteiktą teisę pasirinkti patikrinimo kryptį, kaip įforminti patikrinimą. Taip pat kokie asmenys turi būti tikrinami, kurie ne. Įpareigoti vienus tikrinti, kitų netikrinti įstatymas teisės (teismui – VŽ) nesuteikia“, – teisme trečiadienį kalbėjo p. Janavičius.
Aiškindamas, kodėl mokestinės prievolės buvo suformuotos ne paskolas gavusioms ir palūkanas išmokėjusioms VP grupės bendrovėms, VMI teisininkas taip pat priminė anksčiau suformuotą teisinę praktiką.
„Esant ypatingoms sąlygoms byloje, yra galimybė mokestinę prievolę suformuoti galutiniam gavėjui. Šiuo atveju tai įmonių akcininkai, nusprendę sudaryti tokias sutartis, o įmonės, neturėdamos pasirinkimo valios, sudarinėjo sutartis ir kitus sandorius“, – VMI poziciją pristatė p. Janavičius.
„Kodėl nebuvo atliktas bendrovių patikrinimas, aš, kaip atstovas, negaliu pasakyti“, – vėliau posėdyje pridėjo jis.
Pono Marcinkevičiaus atstovų paklaustas, ar VMI gautas palūkanas traktavo kaip būdą išsimokėti dividendus nemokant GPM, inspekcijos atstovas teigė, kad tokių duomenų byloje nėra.
80% nuolaida ir patarimas
Mindaugas Marcinkevičius teigia, kad po patikrinimo VMI jam priskaičiavo sumokėti 287.400 Eur mokesčių, delspinigių ir baudų. O po to inicijavo derybų procesą, kurio metu VMI siūlomos sumokėti sumos vis mažėjo.
„Mano tikrinimas prasidėjo 2013 m gruodį, po pusmečio gavau siūlymą derėtis. Nors jokio akto nebuvau matęs. Pirmas raundas prasidėjo nuo 800.000 Lt (232.000 Eur), antras – 500.000-600.000 Lt, o trečias – galutinis pasiūlymas – 200.000 Lt (20% nuo pradinės sumos – VŽ) ir uždarom periodą. Ne vienerius metus dirbau finansininku ir esu turėjęs patikrinimų. Kad VMI spaustų uždaryti periodą? Paprastai mokesčių mokėtojas siūlo susimažinti mokestinę prievolę ir atversti naują puslapį. Šiuo atveju aš buvau spaudžiamas“, – teismui sakė Mindaugas Marcinkevičius.
Ignas Dargužas, p. Marcinkevičių atstovaujantis advokatas, pridėjo: „Nebuvo jokių argumentų, tiesiog gyvai sakomos sumos. Tuomet nebuvo surašytas aktas, bet siūloma tartis geruoju.“
Savo baigiamojoje kalboje teisninkas pridėjo: „VMI atstovas neginčija faktų, kad inspekcija kvietė derėtis dar iki galo neatlikus patikrinimo. Pirma pradedama tartis, paskui ieškoti pagrindimo“
Mindaugas Marcinkevičius aiškino, kad tuo metu, iki susiskaldant VP dešimtukui, visų akcininkų mokesčių deklaracijas pildė VP grupės įgaliota įmonė, kuriai vadovavo Violeta Tvarijonienė.
VERSLO TRIBŪNA
„Verslo tribūnoje“ įkvepianti istorija ir pamokos, išmoktos įveikiant iššūkius, kurių netrūksta NT vystytojų kasdienybėje. Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ santykių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas ir įmonės „Insta projektai“ vadovas Justas Rutkauskas pasakoja vieno projekto, prasidėjusio varžytinėmis, istoriją: „Tai buvo geriausia mokykla, kokia gali būti.“
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas „Verslo žinių“ kvietimu dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
„Gavus pranešimą iš VMI, klausėme jos, ko tikėtis. Ji mums pasakė: eikit, siūlykit 40% nuo jų sumos ir tikrai sutarsit“, – prisimena p. Marcinkevičius.
Ponia Tvarijonienė vadovauja „Akropolis Group“ Lietuvoje valdomoms NT įmonėms.
Ponas Marcinkevičius pats derybų metu bandė mokesčių sumą sumažinti iki 120.000 Lt (35.000 Eur) – 15% pradinio VMI prašomo skaičiaus.
Teismo salėje jis taip pat užsiminė apie kitokį VMI darbuotojų spaudimą: „Kai mokesčių administratorius derybų metu siūlo pagalvoti apie savo šeimos, vaikų ateitį, tai skamba keistai. Buvo plati auditorija, bent 5-6 moterys iš VMI.“
„Tokia man nuomonė, kodėl buvau spaudžiamas ne partnerių ir ne savo interesų vedinas, o VMI. Išvada: VMI siekė nekreipti dėmesio į didžiąsias („Vilniaus prekybos“ – VŽ) prievoles valstybei“, – dėstė verslininkas.
Gintaras Marcinkevičius: patikrinimai buvo surežisuoti
Gintaras Marcinkevičius, smulkusis grupės akcininkas ir Mindaugo Marcinkevičiaus brolis, po tokio paties patikrinimo sumokėjo 43.723 Eur mokesčių. Nors pirmos instancijos teismo jis nebeskundė, yra įsitikinęs, kad šie VMI patikrinimai buvo surežisuoti.
„Mano nuomone, visas mokestinių patikrinimų procesas buvo surežisuotas, – po teismo posėdžio VŽ sakė jis. – „Vilniaus prekybą“ visada valdė ir iki šiol valdo vienas esminis asmuo – Nerijus Numavičius. Jam reikėjo trūks-plyš užsidaryti 2008–2012 m. periodus, kada įvyko didieji sandoriai, kada įvyko jo ir jo brolio sandoris apsikeičiant ir gaunant akcijas. Iš to kyla didelės mokestinės prievolės. Tai buvo ypatingai svarbus dalykas. Dėl to, mano nuomone, realiai ir buvo suorganizuotas visas patikrinimas, tuo būdu pasiūlant esą labai geras sąlygas susitarti ir pasirašyti tuos dokumentus, pagal kuriuos niekas niekada nekels klausimų.“
Paklaustas, kodėl tuomet neginčijo VMI paskaičiuotos baudos ir neskundė nutarties, Gintaras Marcinkevičius VŽ sakė „neturintis pinigų“ bylinėjimuisi.
O Mindaugas Marcinkevičius dar pridėjo manantis, kad „Nerijus Numavičius VMI pavertė įrankiu kovoje su mažaisiais akcininkais“.
Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą šioje byloje skelbs birželio 14 d.
