Lietuvis vartotojas – nuolat užsiėmusiu apsimetantis modernus klajoklis

Tokias išvadas skelbia integruotos komunikacijos grupės „Idea Group“, bendradarbiaujant su tarptautiniu „Havas“ tinklu, atliktas tyrimas „Modernūs klajokliai“. Tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 10.000 žmonių visame pasaulyje, išskirtinį dėmesį skiriant nuomonės lyderiams – aktyviems vartotojams, kurie pirmieji išbando naujoves, dalinasi žiniomis su kitais ir daro įtaką vartotojų sprendimams.

Pasak Andriaus Grigorjevo, „Idea Group“ strateginės komandos vadovo, tyrimas rodo, jog vienas lietuvių išskirtinumų yra mūsų tvirta nuomonė, kad aktyvių žmonių gyvenimas yra vertingesnis. 84% lietuvių tiki, kad aktyvūs, nuolat užimti žmonės gyvena įdomiau. Aktyviu gyvenimo būdu ypač žavisi nuomonės lyderiai, o tai reiškia, kad aktyvus gyvenimo būdas ir toliau bus siekiamybė.

„Aš dažniau apsimetu, nei esu iš tikro užsiėmęs“ – taip sako 54% tyrimo dalyvių. Net 70% jų mano, kad būtent taip elgiasi dauguma jų pažįstamų žmonių.

„Ar tai reiškia, kad dauguma žmonių yra melagiai? Ne, greičiau šie skaičiai rodo, kad „laiko neturėjimas“ šiandien yra vertybė. Mes žavimės aktyviu, nuolat užimtu gyvenimo būdu. Turėti laisvo laiko – tai tarsi pripažinti, kad nesame svarbūs. Viena iš vertingiausių mūsų pasaulio socialinių valiutų yra užimtumas – kuo daugiau reikalų turime, tuo reikšmingesni jaučiamės“, – kalba p. Grigorjevas.

Pasak tyrėjų, iš to kyla įtampa – nors lietuviai vertina veiklumą, tačiau nuolat jaučia įtampą, bandydami suderinti savo susižavėjimą aktyviais žmonėmis ir vidinį troškimą nusiraminti, pristabdyti beprotišką gyvenimo tempą ir pasidžiaugti šia akimirka.

„Iš vienos pusės, mes vertiname veiklumą ir aktyvumą. Tačiau iš kitos pusės, dėl šio veiklumo nebegalime nusiraminti – 66% lietuvių sako, kad jiems sudėtinga atsipalaiduoti, nes tuomet jie galvoja apie dalykus, kuriuos turėtų padaryti. Iš šių prieštaravimų ir kyla poreikis apsimesti labiau užsiėmusiems, nei iš tiesų esame, net jei iš tiesų viduje norėtume skirti daugiau laiko atsipalaidavimui. Esame tauta, kuri labiausiai vengia pasyvaus poilsio“, – „Login“ konferencijoje teigė p. Grigorjevas.

Vardan produktyvumo

Kita problema – ne viskas, ką darome iš tiesų yra prasminga. 66% lietuvių mano, kad darbe žmonės išvaisto per daug laiko darydami dalykus, kurie nėra svarbūs, ir net 74% mano, kad nereikšmingiems dalykams iššvaistome per daug asmeninio laiko. 60% lietuvių sako, kad jų gyvenimas pagerėtų, jei jie galėtų daugiau nuveikti.

„Atrodo, technologijos turėtų padėti mums būti produktyvesniems ir sumažinti nereikalingų užduočių kiekį bent jau darbe. Visgi, mūsų santykis su technologijomis nėra toks paprastas. Nors ir 49% sutinka, kad technologijos leidžia būti produktyvesniems, ženkli dalis – 40% lietuvių – mano, kad technologijų poveikis iš tiesų yra dvilypis – jos ir padeda produktyvumui, bet kartu ir trukdo, nes pasiūlo alternatyvų laiko švaistymui, todėl jų poveikis galiausiai išsibalansuoja. Tačiau iš kitos pusės, vis tik esame linkę sureikšminti technologijas“, – teigia p. Grigorjevas.

Be telefono nei akimirkos

„Pusė nuomonės lyderių prisipažįsta, kad jie retai kada būna be telefono. Dauguma lietuvių mano, kad ateityje dažniau bendrausime virtualiai nei gyvai, kitas kasdienes veiklos taip pat dažniau atliksime internetu, skaitmeninių priemonių pagalba nei gyvai“, – pažymi p. Grigorjevas.

Paklausti, kas labiau tikėtina po 20 m., net 77% respondentai teigia, kad laiką leisime bendraudami internetu, 23% – gyvai. 84% apklaustųjų mano, kad apsipirksime internetu, 16% – eisime apsipirkti į parduotuves.

Formuojasi nauja kultūra: mes vertiname galimybę bet kurį žmogų pasiekti bet kada ir žavimės maksimaliai aktyviu gyvenimo būdu. Tačiau toks gyvenimas kuria naujas baimes – pavyzdžiui, baimę praleisti ką nors svarbaus. Kartu formuojasi ir priešinga tendencija – noras sulėtinti savo gyvenimą ir džiaugsmas, nusprendus „nedalyvauti“, atsisakyti technologijų, pavyzdžiui mėnesį nesilankyti „Facebook“ ar pan., – vartotojai yra linkę vėliau dalintis tokia patirtimi.

„Naujosios technologijos ne tik daro įtaką mūsų produktyvumui, bet ir aktyviai kuria naują gyvenimo būdą, verčia keisti ankstesnių kartų įpročius. Į tradicinę Maslow piramidę jau galime įtraukti ir „Wi-Fi“ – šiandieninis žmogus yra nuolat „prisijungęs“ ir pasiekiamas bet kuriuo paros metu. Trečdalis lietuvių jaučiasi neramiai, jei išėję iš namų neturi prieigos prie interneto“, – šypsosi p. Grigorjevas.

Pasak jo, į šiuos mūsų besikeičiančios kultūros bruožus turėtų atsižvelgti ir verslas.

„Nerimas, kurį mums kelia būtinybė padaryti vis daugiau ir daugiau kuria puikias galimybes šiuolaikiniams prekės ženklas. Modernus klajoklis visada įvertins prekės ženklą, kuris sugeba patenkinti jo poreikius „pakeliui“, nemažindamas šiuolaikinio žmogaus gyvenimo intensyvumo. Iš kitos pusės, galbūt kaip tik įvertins pagalbą atsiribojant nuo spaudimo būti veikliam ir rasti laiko atsipalaidavimui“, – kalba p. Grigorjevas.

Užimčiausi iš Baltijos šalių

Pasak tyrėjų, žvelgiant vien į Baltijos šalis, išryškėja keli skirtumai: lietuviai labiausiai skuba ir vaidina užimtus, latviai yra labiausiai atsipalaidavę, o estai – iš tiesų labiausiai užsiėmę.

Lietuviai iš Baltijos šalių mažiausiai sutinka su teiginiu, kad turi per daug veiklos (taip teigia 17% lietuvių, kai palyginti estų – 34%).

„Latviai mažiau žavisi aktyvumu, todėl ir mažiau apsimeta esą labiau užsiėmę nei yra iš tikrųjų. Jie yra labiausiai atsipalaidavę ir todėl mažiausiai skundžiasi įtemptu gyvenimo tempu. Jie mano, kad daugiau laiko prašvaistoma nereikšmingiems dalykams darbe nei asmeniniame gyvenime. Latviai linkę perkelti bendravimą ar apsipirkimą į virtualią erdvę, tačiau kalbant apie sveikatą, jie mažiausiai linkę atsisakyti gyvos apžiūros pas gydytoją. Taip pat kalbant apie pramogas – jie labiausiai linkę lankytis renginiuose gyvai nei stebėti juos internetu“ – lygina p. Grigorjevas.

Estai kiek mažiau nei lietuviai žavisi aktyvumu, tačiau jie labiau užsiėmę, todėl daugiau estų nuolat jaučiasi pavargę.

„Be to, estai skuba mažiausiai. Šiuo metu estai labiau ieško prasmės savo veikloje, nes jie labiausiai jaučia, kad tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime yra švaistoma per daug laiko nereikšmingiems dalykams. Galbūt todėl jie labiausiai orientuojasi į technologijas ir inovacijas, kurios padėtų žmonėms prasmingiau išnaudoti laiką, nuimtų rutininių darbų naštą. Visgi labiau nei kas kitas, estai supranta, kad technologijos turi dvejopą poveikį – kiek laiko jų dėka galime sutaupyti, lygiai tiek laiko jų dėka galime ir prašvaistyti – bendraudami socialiniuose tinkluose, žaisdami ir pan.“, – kalba p. Grigorjevas.