Priimtas naujas Darbo kodeksas, kūrėjas patenkintas

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje daugiau kaip šešias valandas pastraipsniui priiminėtas DK projektas. Sugebėta atmesti daugumą politikų pastaruoju metu pateiktų pasiūlymų, keičiančių pirminį, Vyriausybės pateiktą variantą. Tad galutinis DK patvirtintas variantas, pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, yra panašus į tą, kurį pernai birželį Seimui pateikė ministrų kabinetas.

Priėmus pastraipsniui visus daugiau kaip 260 straipsnių Seimo nariai balsavo dėl viso Kodekso projekto galutinio patvirtinimo. Už tai buvo 65, prieš 12, susilaikė 14 parlamentarų.

Darbo kodeksas: keisis atostogų skaičiavimo tvarka

Darbo kodeksas: darbadaviai neprivalės pelnu dalytis su darbuotojais

Darbo kodeksas: keičiasi išeitinių mokėjimo tvarka, įteisintos „tuščios“ darbo sutartys

Premjeras sveikino Seimą priėmus svarbų dokumentą: „Jį buvo privalu priimti, nes pagal darbo santykių lankstumą esame antrame šimtuke pasaulyje, kažkur tarp Afrikos šalių. Tuo tarpu naujas DK paskatins darbo vietų kūrimą, didesnį Lietuvos konkurencingumą, paskatins eksportą.“

Bet jo bendrapartietis, socialdemokratas Algirdas Sysas pareiškė esąs nepatenkintas nauju DK. „Jame nepakankamai balansuotos darbdavių ir darbuotojų teisės. Šiuo atveju, kaip toj dainoj – viena pusė tikrai liūdės, kai kita – džiaugsis. Viena pusė tikrai negalės kelti šampano taurės už šį DK. Bet darbuotojai pergyveno ne tokias krizes, pergyvens ir šio Kodekso atėjimą“, – vylėsi p. Sysas.

Su juo sutiko ir nemenka dalis opozicijos atstovų. Konservatorė Irena Degutienė tvirtino, kad „tai vis tiek yra vienas žingsnis į priekį negu stovėti vietoje“.

Tiesa, kitas konservatorius Rimantas Dagys kritikavo naująjį DK. „Išmokų sumažinimas, atostogų sutrumpinimas, įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminų sutrumpinimas – visa tai tikrai nevadinčiau geru rezultatu. Tai mūsų darbo brokas, kurį teks ateityje taisyti“, – kalbėjo jis.

„Naujas Kodeksas galėjo būti ambicingesnis, galėjo darbo santykius reguliuoti lanksčiau. Kita vertus, gerai, kad pavyko bent dalį nuostatų grąžinti į tokią padėtį, kokią buvo pasiūliusi Vyriausybė, tad projektas iš esmės yra pažangesnis nei turime dabar galiojantį faktiškai sovietinio sukirpimo DK“, – teigė liberalas Gintaras Steponavičius.

Nors DK priimtas, Seimo dar bent pora dešimčių šį gigantišką teisės aktą lydinčių teisės aktų, pvz., naujos redakcijos Užimtumo įstatymas. Be to, vėliau bus svarstoma antroji socialinio modelio dalis – dar dvi dešimtys „Sodros“ reformos įstatymų, kurių pagrindinis yra naujos redakcijos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas.

„Dar teks priimti dešimtis kitų socialinio modelio paketo įstatymų ir tai bus dar tikras iššūkis mums visiems prieš rinkimus, nes reikės įveikti nemenką populizmo spaudimą“, – sakė liberalė Dalia Kuodytė.

Darbdaviams rūpi garantinis fondas

Danas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narys, VŽ sako nesitikintis, kad „nevaldomai“ priimamas Darbo kodeksas išvengs prezidentės veto. Visgi, jo nuomone, kartą Seimo priimtas ir jam grąžintas įstatymų paketas galėtų būti šaltu protu po rinkimų svarstomas naujosios valdžios.

„Manau, kad garantinis fondas yra pagrindinis šio Darbo kodekso ramstis, – įsitikinęs p. Arlauskas. – Jis panaikintų baimę, vyraujančią tarp darbdavio ir darbuotojo. Pirmasis nebijotų priimti žmogaus į darbą, o antrasis nebijotų būti atleistas, žinodamas, kad netekęs darbo gaus fondo išmoką. Visada sakiau, kad reikia rūpintis ne darbo vieta, o darbuotoju.“

Jo teigimu, šią idėją pakirsti galėtų nuostatos, įpareigojančios darbdaviams papildomai prisidėti prie garantinio fondo kūrimo – tai būtų didelė ir nebūtinai pagrįsta našta daug darbuotojų turinčioms bendrovėms, ypač kai nedarbo lygis šalyje mažas.

Seime šiandien nutarta, kad labai ilgai vienoje vietoje – po 5 ir daugiau metų – dirbusiems asmenims numatyta papildomai mokėti kompensacijas iš specialiai sukurto Ilgalaikio darbo išmokų fondo, kuris bus suformuotas iš darbdavių įmokų, atitinkamai mažinant jų įmokas į „Sodrą“.

Kūrėjas patenkintas

Tomas Davulis, socialinio modelio kūrimo komandos vadovas, teigia esąs patenkintas tuo, ką patvirtino Seimas. Jo teigimu, jei Darbo kodeksas būtų priimtas tokia forma, kokia jį patvirtino parlamentas, tai būtų „milžiniškas žingsnis į priekį“ liberalizuojant darbo santykius Lietuvoje.

„Tie pasiūlymai, kurie nukrypo nuo to, ką mes prieš metus siūlėme Socialinių reikalų ir darbo komitete, nepraėjo, – sako jis. – Todėl balansas buvo išlaikytas, nors jį ir bandyta patraukti į profsąjungų ar darbuotojų pusę.“

Jis teigė esąs patenkintas ir Garantinio fondo įkūrimu. „Ši idėja buvo pasiūlyta ne mūsų, o atsirado svarstymo metu. Tai daniškas modelis, jis veikia ir Estijoje. – aiškina p. Davulis. – Darbdaviui tai leis sumažinti riziką ir drąsiau kurti darbo vietas.“

Ponas Davulis yra įsitikinęs, kad apriboti fondo išmokas taip pat būtina, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo.