VŽ paaiškina: kas laukia iš ES besitraukiančios JK
Pirmasis Davido Camerono, britų premjero, žingsnis pradedant išstojimo procedūrą bus raštu informuoti Europos vadovų tarybą (EVT) apie sprendimą pasitraukti. EVT posėdis, skirtas aptarti referendumo rezultatams, yra numatytas birželio 28-29 d. Tačiau pats p. Cameronas penktadienį pareiškė, kad pradėti išstojimo procedūros neketina – jis per kelis mėnesius pasitrauks iš premjero posto, o pradėti derybas dėl išėjimo iš ES esą turės padaryti naujasis premjeras.
Išstojimo procedūra
Pagrindinis išstojimo mechanizmas yra Lisabonos sutarties 50-asis straipsnis. Jis aktyvuojamas tada, kai šalies vyriausybė oficialiai (raštu) praneša Europos vadovų tarybai (EVT), kad nori atsiskirti.
Nuo to laiko, kai laišku informuojama EVT, prasideda dvejų metų pereinamasis laikotarpis, tuo metu visa ES teisė ir įsipareigojimai toliau galioja JK. Šis laikotarpis gali būti pratęstas, jeigu tam pritaria visos ES narės.
Pereinamuoju laikotarpiu JK su ES derėtųsi dėl išstojimo sąlygų ir naujų bendradarbiavimo, pirmiausia ekonomikos srityje, principų.
Bet kuriuo atveju, JK greičiausiai liks ES nare iki 2020 m. ar dar ilgiau, mat išstojimo procesas bus ilgas ir sunkus.
Plačiau skaitykite:
VŽ paaiškina: kaip atrodytų JK išstojimo procesas
JK pasitraukimas: ne anksčiau 2020 m.
Ekonominio bendradarbiavimo modeliai
JK ir ES turės apibrėžti dvišalio ekonominio bendradarbiavimo modelį. Galimi keli variantai. Britai gali rinktis likti bendroje ekonominėje erdvėje (Norvegijos scenarijus), sudaryti laisvos prekybos sutartį arba prekiauti pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, t. y. kaip su trečiąją šalimi. Yra dar keletas tarpinių scenarijų.
Ekspertai pastebi, kad ekonomiškai naudingiausias (Norvegijos) režimas gali būti politiškai nepriimtinas. Priėjimas prie bendros rinkos yra įmanomas tik mainais į laisvo asmenų judėjimo užtikrinimą, įmokas į ES biudžetą ir ES teisės viršenybę bendroje rinkoje. Šie trys faktoriai yra didžiausi britų nepasitenkinimo naryste ES šaltiniai.
Plačiau skaitykite – VŽ paaiškina: ekonominis bendradarbiavimas po „Brexit“
Pokyčiai JK dirbantiems ir besimokantiems Lietuviams
Politinis JK elitas sutaria, kad jau gyvenantys atvykėliai iš ES, įskaitant lietuvius, „Brexit“ scenarijaus atveju pokyčių turėtų išvengti. Nuo sąlygų keitimo JK jau dirbantiems ES piliečiams turėtų atgrasyti ir galimos atsakomosios priemonės prieš britus, gyvenančius ES valstybėse. Tokių yra apie 2 mln.
Tačiau JK atsiskyrus nuo ES sąlygos naujiems imigrantams gali būti sugriežtintos. Būtent mažesnė imigracija buvo pagrindinis „Leave“ stovyklos pažadas. Pernai į šalį imigravo rekordinis skaičius – 330.000 žmonių (grynosios imigracijos rodiklis), 184.000 – iš ES valstybių.
Dažniausiai linksniuojamas modelis yra Australijos taškų sistema. Tai reikštų, kad žmonės, norintys iš ES imigruoti į JK, turėtų atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus arba imigrantai būtų įsileidžiami atsižvelgiant į rinkoje reikalingų gebėjimų paklausą.
JK jau studijuojantys studentai jokių pokyčių sulaukti neturėtų. Visgi ateityje sąlygos naujiems studentams gali keistis. Pirmiausiai, pabrangti mokslas – ES šalių piliečiai, kaip ir britai, už studijas moka iki 9.000 GBP (11.700 Eur) per metus. „Brexit“ atveju universitetai galėtų reikalauti iš ES studentų tokių pačių mokesčių, kokie šiuo metu nustatyti trečiųjų šalių piliečiams.
Pavyzdžiui, metinis mokestis ne ES šalių studentams už humanitarinių ir socialinių mokslų laipsnį suteikiančias studijas svyruoja nuo 10.000 iki 17.000 GBP, tiksliųjų ir inžinerijos mokslų – nuo 10.000 iki 20.800 GBP, medicinos mokslų – nuo 20.000 iki 30.000 GBP, vardija p. Boydas.
Taip pat ES ir Lietuvos studentai šiuo metu gali pretenduoti į JK vyriausybės skiriamas lengvatines paskolas studijoms. Tokios galimybės gali nebelikti.
Plačiau skaitykite – JK gyventojai sprendžia, ar atsišvartuoti nuo ES
Sprendimo pasekmės ekonomikai
JK išstojimas reiškia, kad prasideda neprognozuojamą laiko tarpą užtruksiantis netikrumo periodas, kuris neigiamai paveiks UK valiutos svaro sterlingų kursą, akcijų rinkose taip pat laukia neramumai. Svaras sterlingų po naujienų apie „Brexit“ nusirito USD atžvilgiu jau atpigo beveik dešimtadaliu.
Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos ypač skaudžiai smogtų britų finansinei širdžiai – Londonui, kurio dydis pasaulio finansinių centrų žemėlapyje, manoma, sumažėtų.
JK iždo prognozėmis pasirinkusi išstojimą JK galėtų niurktelėti į bent metus užtruksiančią recesiją, o ilguoju laikotarpiu šalies ūkio situacija būtų prastesnės negu liekant ES nare. Skaičiuojama, kad šalies BVP, priklausomai nuo pasirinkto prekybos režimo, po 15 metų bus nuo 3,4 iki maždaug 10% mažesnis negu tuo atveju, jeigu šalis liktų ES.
VERSLO TRIBŪNA
Vienas sparčiausiai besiplečiančių sporto klubų tinklų Lietuvoje „Sportgates” įsigijo kitą rinkos žaidėją „Fitclub” ir per šiuos metus savo sporto klubų tinklą padvigubino.
Lietuviško kapitalo distribucijos įmonė UAB „Sakalas“ įsigijo Latvijos bendrovę SIA „Futurus Food“– vieną didžiausių šalyje maisto produktų ir logistikos paslaugų teikėjų.
Iš šalies gali atrodyti, kad Giedrius Valainis pasiekė viską, apie ką svajoja daugelis vadovų. Jo valdoma kruizinių laivų interjero įmonė „Aros Marine“ šiandien patenka tarp penkių didžiausių pasaulyje šio sektoriaus žaidėjų, o užsakymai čia plaukia iš kelių žemynų. Tačiau pats vadovas sako – sustoti ir užmigti ant laurų jie tikrai neketina. Įmonė jau turi ambicingų užmojų, o prieš juos žengiant G, Valainis nusprendė tiek sau, tiek kitiems komandos vadovams mesti iššūkį, atnešusį ne vieną teigiamą pokytį organizacijoje.
Ilgą laiką darbuotojų metiniai pokalbiai buvo matomi kaip privaloma kasmetinė užduotis vadovams ir darbuotojams, o ne galimybė atviram pokalbiui ir ilgalaikiams susitarimams, tačiau šiandien jų vaidmuo vertinamas iš naujo. Nuotolinis ir hibridinis darbo modeliai, skirtingų kartų lūkesčiai ir technologijų plėtra leidžia metinius pokalbius matyti visai kitoje šviesoje – kaip instrumentą, padedantį išlaikyti ryšį, jausti organizacijos pulsą ir net formuoti naujas darbo kultūros taisykles.
Plačiau skaitykite:
Jungtinė Karalystė skaičiuoja ateities be ES kainą
Londono Sitis po „Brexit“: dykviete netaptų, bet nukentėtų
Politinės sprendimo pasekmės JK
„Brexit“ Jungtinei Karalystei reiškia ne tik ekonominę nežinią, bet ir išaugusią politinę įtampą. Konservatorių partija netrukus ieškos naujo lyderio, mat p. Cameronas traukiasi ir iš šio posto. Ekspertai pabrėžia, kad pati partija yra kaip niekada susipriešinusi, todėl kyla net jos skilimo grėsmė.
Tiesa, daugiau negu 80 p. Camerono bendrapartiečių, buvusių „Leave“ stovyklos gretose, įskaitant visus penkis ministrus, laišku išreiškė šalies premjerui paramą ir paskatino jį likti savo poste. JK neišvengiamai laukia ir problemos ir regionuose. Škotai tradiciškai yra didžiausi šalies eurooptimistai, dauguma jų balsuos už narystę ES. Dar prieš referendumą Nicola Sturgeon, nepriklausomybės šauklių Škotų nacionalinės partijos (SNP) pirmininkė, nurodė, kad išstojimo atveju Škotijoje bus siekiama surengti dar vieną referendumą dėl regiono nepriklausomybės.
Tuo tarpu Šiaurės Airijoje kyla įtampos augimo grėsmė. Nuo septintojo dešimtmečio čia vilnijo pilietinis karas ir žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Ir šiais laikais kartais blyksteli įtampa, tačiau didesnio masto kruvinų neramumų pastarąjį dešimtmetį išvengta. Čia vaidmenį atlieka ir JK bei Airijos narystė ES.
Bijoma, kad JK išstojus iš ES Šiaurės Airija ir Airija bus atskirta fizine siena (muitine) taip pakeičian status quo ir įplieskiant respublikonų pasisakančių už sąjungą su Airija pyktį.
Plačiau skaitykite –„Brexit“ būtų žarija į JK politinės įtampos židinius
Geopolitinės „Brexit“ pasekmės
Jungtinė Karalystė (JK) yra didžiausią globalią patirtį turinti ES narė, todėl jos pastraukimas bus smūgis diplomatinei Bendrijos galiai, lyderystės potencialui ir reputacijai. Susilpnės ir JK kaip globalios žaidėjos pozicijos.
Lietuvai ir apskritai Vidurio ir Rytų Europos regionui tokia dinamika nepalanki. Britai atkakliai rėmė 2004 m. NATO ir ES plėtrą, dabar jie yra už glaudžius santykius su Rytų partnerystės šalimis.
Analitikai sutaria, kad JK buvo esminė veikėja formuojant Bendrijos sankcijų politiką. Šiuo metu ES taiko sankcijas 38 valstybėms ir teroristinėms organizacijoms, kuri tapo svarbia priemone atremiant tokių šalių kaip Rusija iššūkius.
Londono finansų centras atlieka reikšmingą vaidmenį užtikrinant sankcijų Rusijai įgyvendinimą. Būtent JK bankuose šąla didelė dalis į juoduosius sąrašus patekusių individų ir įmonių sąskaitų, čia pasirūpinama ir kad dalis rusų bendrovių būtų atkirstos nuo tarptautinių kapitalo rinkų.
Su JK pasitraukimu ES dingtų britų diplomatų ir pareigūnų perteikiama kompetencija. Šalis turi stiprią tarptautinių santykių mokyklą, daug prestižinių analitikos centrų ir vieną plačiausiai išsikerojusių diplomatinių tinklų, apimantį beveik visas pasaulio valstybes. Ekspertai abejoja, ar per trumpą laiką ES rastų resursų pakeisti britų indėlį Bendrijoje.
Plačiau skaitykite –„Brexit“ suduotų smūgį ES prestižui ir globaliai galiai
