Lietuvos bankas tramdo greituosius kreditus
Nuo liepos 1 d. kredito davėjai, prieš sudarydami vartojimo kredito sutartį, privalės laikytis taisyklės, kad vidutinės vartojimo kredito gavėjo įmokos dydis pagal visus turimus asmens įsipareigojimus turi sudaryti ne daugiau kaip 40% vartojimo kredito gavėjo pajamų, pripažįstamų tvariomis.
Paprastai sakant, jei klientas uždirba 1.000 Lt, jis negalės paimti kredito mėnesiui, kuris su palūkanomis sudarys daugiau nei 400 Lt.
Pasak Viliaus Šapokos, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus, tokių priemonių prisireikė, kai buvo įsitikinta, kad šiuo metu dažnai skolinama neatsakingai – įmonės uždirba iš žmonių, kuriems tenka išparduoti savo turtą, prašyti artimųjų pagalbos ar vienomis paskolomis dengti kitas.
Jo teigimu, tokių atvejų mastai yra labai dideli. „Per visą (greitųjų kreditų įstaigų veikimo – VŽ) laikotarpį nesugebėta grąžinti tiek pat paskolų, matuojant pinigais, kiek šiuo metu jų yra išduota“, – tvirtina p. Šapoka.
Tuo metu Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) teigia, kad iš visų vartotojų tik 7% tampa skolininkais, ši dalis yra smarkiai sumažėjusi nuo to laiko, kai Lietuvoje pradėtos teikti tokios paslaugos.
„Dėl 7% piliečių, kurie tapo skolininkais dėl objektyvių priežasčių, kurios nepriklausė nuo aplaidaus įmonių vertinimo, atimti teisę naudotis paslaugomis iš visų 93%, aš manau, mažų mažiausia neteisinga“, – piktinasi Liutauras Valickas, LSVKA valdybos pirmininkas.
Asociacijos skaičiavimais, apie 70% vartojimo kreditus teikiančių smulkiųjų įmonių klientų nebegalės naudotis paslaugomis – nebeatitiks LB nustatytų reikalavimų.
„Tam, kad neprarastų savo lėšų, įmonės vartotojų mokumą vertino nuo pat šio verslo pradžios. Lietuvoje turime 16 duomenų bazių – tikrinama buvo pagal eilę kriterijų, kurie numatyti įmonių. Įmonės yra sukaupusios patirtį ir minimizavusios skolininkų skaičių – nuo 2009 m. jis ženkliai mažėja. Vertinamos pajamos, amžius, socialiniai saitai, socialinės, ekonominės, demografinės charakteristikos“, – argumentuoja p. Valickas.
Jis tikina, kad vartojimo kreditai gyventojams dažnai yra gyvybiškai svarbūs, ir nuo šiol jie nebeturės iš kur jų gauti.
Pasak pono Šapokos, LB savo sprendimą priėmė remdamasis statistine analize, pagrindinių rinkos žaidėjų patikrinimais ir skundais dėl vartojimo kredito davėjų. Jo teigimu, projektui nepritarė tik LSVKA, kita, stambesnius paskolų teikėjus vienijanti Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija, su reguliavimu sutiko.
Skirtingiems žaidėjams – vienodas reguliavimas
Anot LSVKA vadovo, negalima vienodai reglamentuoti skirtingų rinkos žaidėjų – indėlininkų pinigais disponuojančių bankų ir savo lėšas skolinančių greitųjų kreditų įstaigų.
„LB modelis netinka šiam sektoriui, nes jis kardinaliai skirtingas nuo bankų ir kredito unijų. Vairuotojų kategorijos juk irgi skiriasi pagal automobilio svorį“, – lygina p. Valickas.
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, teigia, kad naująja reguliavimo tvarka visų pirma siekiama apginti klientą, ir nėra svarbu, kas vartojimo kreditą teikia - bankas ar specializuota vartojimo kreditų bendrovė. Anot jo, vartojimo paskolos sudaro labai mažą bankų kreditų portfelio dalį ir didesnės įtakos jų finansiniam stabilumui neturi.
Jis taip pat primena, kad LB veikia pagal Europos Sąjungos (ES) vartojimo kreditų direktyvą.
„Čia ne Lietuvos banko sugalvota, o yra direktyva, kuri reglamentuoja visus kredito davėjus, tarp jų ir lizingo bendroves. Iki šiol atsakingo skolinimo nuostatos galiojo kredito įstaigoms, ir jos turėjo tikrinti kliento finansinę padėtį, pajamas ir panašiai, o kiti tam pačiam klientui galėjo išduoti pinigus mygtuko paspaudimu. Kokia prasmė reikalauti iš vienų, kad būtų renkama visa informacija, jei kažkas kitas rinkoje gali tai daryti neatlikdamas tų operacijų“, – klausia p. Kropas.
Lietuva – viena pirmųjų
Ponas Šapoka teigia, kad ES direktyva tik nurodo valstybėms narėms spręsti klausimą, kad gyventojai nepradėtų perdėm įsiskolinti, o patį sprendimą sugalvoti turi atskiros šalys, tačiau kol kas nedaug kur sprendimas jau yra priimtas.
„Galime pasidžiaugti, kad kaimyninės šalys ketina sekti mūsų pavyzdžiu. Latvija taip pat numato smarkiai griežtinti šią sritį, Jungtinė Karalystė tai planuoja padaryti 2014 m., diskusijos vyksta Skandinavijos šalyse. Kadangi greitųjų kreditų bumas visur vyko panašiu metu, kiekviena šalis ieškojo savų priemonių. Lietuva yra viena iš pirmųjų sprendžiant šią problemą“, – sako LB atstovas.
Anot jo, buvo ir kitas galimas variantas – reguliuoti ne santykį tarp pajamų ir paskolos, bet palūkanas – nustatyti gerokai žemesnę maksimalią galimą jų ribą – ne 200%, kaip šiuo metu, bet, pavyzdžiui, 30%.
40% santykis tarp asmens pajamų ir paskolos dydžio buvo pasirinktas pagal asmeninių finansų valdymo teoriją, kuri nurodo, kad santykis turėtų būti 30–40%, taigi, pasirinktas liberalesnis variantas.
„Analizuojant kitų šalių patirtį, galima rasti ir 25% ar 30% ribas“, – teigia p. Šapoka.
