Rekordiniai metai ir nauji horizontai: „Iremo“ ambicijos eksporto ir gynybos sektoriuose
Nors „Iremas“ ir toliau priklauso koncernui „Achemos grupė“, tikrasis lūžis, anot generalinio direktoriaus Edmundo Damaševičiaus, įvyko 2018-aisiais. „Tuomet reikėjo apsispręsti, ar liksime vidiniu remonto cechu, ar tapsime savarankišku rinkos žaidėju. Pasirinkome pokytį, ir tai buvo vienas geriausių sprendimų mūsų istorijoje“, – sako bendrovės vadovas.
Per šešerius metus į plėtrą įmonė investavo apie 15–16 mln. eurų. Tai lėšos, skirtos modernios įrangos įsigijimui, technologijų atnaujinimui ir infrastruktūros plėtrai. Tačiau, anot E. Damaševičiaus, vien tik investicijų nepakako, reikėjo keisti organizacinę kultūrą ir mąstyseną.
„Norint tapti patraukliu partneriu tarptautinėje rinkoje, neužtenka tik turėti įrangą. Svarbiausia yra žmonės, jų atsakomybė, požiūris ir gebėjimas bendradarbiauti su sudėtingus reikalavimus keliančiais užsakovais. Šis pokytis vyksta iki šiol“, – pažymi jis.
Dar iki 2018 m. net 80–85 proc. „Iremo“ darbų sudarė „Achemos grupės“ užsakymai. Šiandien jų dalis sumažėjusi iki maždaug 45 proc., o likusį portfelį sudaro kiti klientai bei eksporto projektai. Pernai eksporto dalis siekė apie 35 proc.
Įmonė vykdo darbus Suomijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, o jos gaminiai – komponentai, nestandartiniai įrenginiai ir kita produkcija – pasiekia apie 15 užsienio šalių.
Šiemet „Iremas“ planuoja rekordinę 2,8 mln. eurų investicijų sumą, kuri bus nukreipta į gamybos plėtrą ir naujas veiklas, įskaitant komponentų gamybą gynybos sektoriui.
Darbo su kaupu – iki 2026 m.
Į sunkiosios pramonės segmentą orientuotas „Iremas“ dirba su didžiausiomis chemijos, naftos, energetikos pramonės, trąšų gamybos bendrovėmis. Be „Achemos“, tarp svarbiausių klientų Lietuvoje yra AB „Orlen Lietuva“, „Viada LT“ grupė, AB „Klasco“, UAB „Ignitis“ ir kitos bendrovės. Šioms įmonėms „Iremas“ teikia įrenginių aptarnavimo, projektavimo, remonto ir techninės priežiūros paslaugas – tai viena pagrindinių įmonės veiklos sričių.
Kita veiklos sritis yra komponentų ir įrangos gamyba užsienio rinkoms. Ši veikla sudaro apie 95 proc. gamybos užsakymų, daugiausia iš Skandinavijos šalių ir Vokietijos. Užsakymai apima įrangą baldų, popieriaus, medžio apdirbimo pramonei. Be to, „Iremas“ vis aktyviau įsitraukia ir į atsinaujinančios energetikos projektus, bendradarbiaudama su vėjo jėgainių statytojais ir kitais rinkos dalyviais.
2022 m. „Iremas“ laimėjo didžiausią užsakymą įmonės istorijoje, reikalaujantį daug resursų ir žinių – tai bendrovės „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose vykdoma giluminės naftos perdirbimo įrenginio statyba. Šio projekto rangovas yra Didžiosios Britanijos bendrovė „Petrofac“, o „Iremas“ yra vienas pagrindinių subrangovų.
„Nebijome imtis didelių ir sudėtingų projektų. Mūsų sėkmės pagrindas – gebėjimas pasiūlyti kompleksiškus sprendimus nuo projektavimo iki įgyvendinimo. Praėjusieji metai tai tik patvirtino: pajamos siekė 34 mln. eurų, pelnas (EBITDA) – 3,5 mln. eurų“, – sako E. Damaševičius.
Pasak vadovo, užsakymų portfelis šiuo metu užpildytas mažiausiai iki 2026 m. Didžiausias iššūkis yra ne darbų trūkumas, o aukštos kvalifikacijos specialistų stygius.
Pasiruošę atliepti gynybos pramonės poreikius
„Su „Rheinmetall“ bendradarbiaujame nuo 2018 m. Esame visiškai pasirengę įgyvendinti didelius Lietuvos gynybos sektoriaus užsakymus. Deja, nors apie šio sektoriaus svarbą kalbama jau kelerius metus, proveržio kol kas nematome. Verslo ir institucijų bendradarbiavimas dar nepasiekė reikiamos apimties. Lietuvos pramonė turi potencialo, bet jis lieka neišnaudotas“, – sako E. Damaševičius.
Pasak vadovo, verslui reikia aiškumo ir krypties. „Dabar mes priimame delegacijas, pristatome savo galimybes, sulaukiame pagyrų, bet realių gynybai skirtų užsakymų iš Lietuvos vis dar negauname“, – atvirai kalba jis.
„Iremas“ jau yra įsidiegęs visus reikalingus sertifikatus, kurie užtikrina aukščiausią kokybės lygį ir atitiktį griežtiems šio sektoriaus reikalavimams.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2992?placement=
Pokyčiai komandoje: technika keičiasi greičiau nei mentalitetas
„Iremo“ vadovas tikisi, kad įmonės veiklos pagreitis išliks ir artimiausiais metais, tačiau atvirai pripažįsta – tolimesnį augimą gali stabdyti kvalifikuotų specialistų trūkumas. O ir pokyčiai didžiuliame, daugiau nei pusės tūkstančio darbuotojų, kolektyve nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi.
„Didžiausias iššūkis yra ne įranga, o žmonės. Technologijas galima nupirkti, o kultūrą reikia keisti iš vidaus. Dešimtmečius dirbę įprastu ritmu darbuotojai tiesiog nepriėmė pokyčių. Tiesą sakant, sudėtingiausia buvo ir yra keisti mąstymą“, – sako jis.
Vadovas pastebi, kad gamybinis darbuotojas šiandien turi valdyti ne vieną, o dešimtis skirtingų funkcijų atliekančią įrangą: „Anksčiau vienas žmogus atlikdavo vieną operaciją. Dabar reikia techninio mąstymo, gebėjimo greitai mokytis ir taikyti inovacijas. Toks darbininkas – jau su marškiniais, ne tik su kombinezonu, ir uždirba gerokai daugiau. Būtent tokių specialistų visiems trūksta“.
Atviri jaunimui ir vertybėmis grįstai lyderystei
„Iremo“ vadovas neslepia – inžinerija ir mechanika šiandien nėra patraukliausi sektoriai jauniems žmonėms. „Apie mūsų sektorių vis dar žino per mažai. Jis nėra populiarus, todėl jauni žmonės jo dažnai net nesvarsto rinkdamiesi karjeros kelią“, – sako E. Damaševičius.
Matydama šią spragą, įmonė ėmėsi veikti pati: įsteigė mokymų bazę, kurioje apmoko tiek visai patirties neturinčius, tiek iš kitų sričių atėjusius, bet techninį pasirengimą turinčius žmones. „Vėliau jie dirba su įranga, mokosi praktiškai, o pasiekus rezultatų – peržiūrime jų atlyginimą. Nauda yra abipusė“, – pažymi vadovas.
Jo įsitikinimu, bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis yra būtinas, jei norima auginti talentus ir kurti inovacijas. „Iremas“ palaiko glaudžius ryšius su KTU mechanikos ir statybos inžinerijos fakultetais, studentai kviečiami susipažinti su įmonės veikla, atlikti praktiką, rašyti baigiamąjį darbą, įsitraukti į procesus, o prireikus – padėti spręsti realius iššūkius.
VERSLO TRIBŪNA
Viena didžiausių pastatų priežiūros įmonių Lietuvoje – „City Service Engineering“ – ryžtingai žengia į skaitmeninę ateitį. Kryptingai diegdama dirbtinio intelekto (DI) sprendimus, bendrovė didina veiklos efektyvumą, mažina žmogiškųjų klaidų riziką ir kuria didesnę pridėtinę vertę klientams.
Vilniaus šilumos tinklai tapo AB „Miesto gijos“ ir pristatė prekių ženklą „Gijos“. Tačiau naujas pavadinimas – tik dalis didžiausios Lietuvoje šilumos tiekimo ir gamybos bendrovės transformacijos. Įmonės vadovas Gerimantas Bakanas pasakoja, kas lėmė pokyčius, kaip veikia naujoji miesto energetikos ekosistema ir kokios naudos diegiamos inovacijos atneš vilniečiams ir šalies gyventojams.
Europos humanitarinis universitetas (EHU) Vilniuje, tęsiantis lyčių studijų tradicijas, pradėtas dar 2000-aisiais, vykdo išskirtinę į praktinę sociologiją orientuotą „Lyčių studijų“ magistrantūros programą, skirtą gilintis, kaip lyties aspektas veikia mūsų kasdienį gyvenimą, darbo rinką, politiką, kultūrą ir visuomenės gerovę. Ši programa suteikia žinių ir kompetencijų, leidžiančių veiksmingai nagrinėti sudėtingas visuomenės problemas, kurių ištakos susijusios su lyčių normomis ir stereotipais, ir siūlyti jų sprendimus.
Bendrovės „Coca-Cola HBC“ padalinys Lenkijoje ir Baltijos šalyse CO₂ emisijas visoje vertės grandinėje sumažino 37 proc., skaičiuojant nuo 2017 metų. Sparti pažanga palaiko „Coca-Cola HBC“ grupės tvarumo tikslą „NetZeroby40“ – įsipareigojimą pasiekti nulines emisijas visoje vertės grandinėje iki 2040 metų. Bendrovė nuosekliai renka duomenis ir pateikia ataskaitas, rodančias vietinės veiklos poveikį ir pažangą. Praėjusiais metais „Coca-Cola HBC“ Lenkijoje ir Baltijos šalyse paskelbė socialinio–ekonominio poveikio rezultatus, o šiandien pristato naujausius tvarumo duomenis.
„Bendrovė atvira žmonėms, kurie smalsūs, mąstantys, nori dirbti, mokytis, ir nebūtinai patys geriausi pagal pažymius. Žinių galima įgyti dirbant. Kartais komandai sakau: pakvieskite studentų ir iš sąrašo galo, dažnai ten slypi didžiausias potencialas. Pats esu vienas iš jų“, – šypsosi E. Damaševičius.
Jo paties karjera – taip pat augimo iš vidaus pavyzdys. Pradėjęs kaip konstruktorius AB „Achema“, 2006 m. jis prisijungė prie „Iremo“ inžinieriaus pareigose. Perėjęs įmonėje visas grandis, jau aštuonerius metus jis vadovauja įmonei.
„Man labai svarbus žmogiškas santykis įmonėje – netaikau „skaldyk ir valdyk“ principo. Noriu, kad kolektyve vyrautų šilta, pasitikėjimu grįsta atmosfera. Pokyčiai vyksta ne per kirčius, o per bendravimą ir susitarimą. Jei sutarimo nerandame, atsisveikiname. Beje, kritika pas mus laukiama, svarbu, kad iš paskos ją lydėtų pasiūlymai ir atsakomybė“, – pabrėžia vadovas.
Nėra lengvų metų vadovui
Vadovas neslepia: nė vieni metai vadovaujant nebuvo lengvi. Veiklos perorientavimas, pandemija, nuolatiniai pokyčiai – visa tai atneša savo iššūkius.
„Persirgome visomis ligomis, kuriomis serga augančios įmonės. Norime toliau augti, didinti portfelį, suteikti savo pajėgumus ir galimybes gynybos pramonei. Todėl ieškome naujų žmonių, su kuriais galėtume tvariai eiti į priekį“, – sako E. Damaševičius.
Pasak jo, tvarus įmonės augimas neįmanomas be aiškios krypties ir vertybinio pagrindo. Todėl darbuotojams nuolat primenama įmonės misija, vizija ir tai, kuo ji vadovaujasi kasdienėje veikloje. „Mūsų vertybės – lyderystė, profesionalumas, atsakomybė ir inovatyvumas – tai ne gražūs žodžiai ar šūkiai, o konkrečios nuostatos, kurios atsispindi mūsų sprendimuose, santykiuose ir darbo kultūroje“, – pabrėžia vadovas.
Lyderystė, anot jo, reiškia gebėjimą dirbti komandoje, matyti plačiau nei tik savo atsakomybės ribas ir nebijoti prisiimti sprendimų. Profesionalumas – tai nuolatinis tobulėjimas, dalijimasis žiniomis ir supratimas, kad paslaugų vertę kuria ne tik apimtis, bet ir kokybė bei lankstumas. Atsakomybė atsiskleidžia per pagarbą žmogui ir aplinkai, etikos laikymąsi bei atsakingą požiūrį į darbą – nuo bendravimo iki saugos. O inovatyvumas, pasak E. Damaševičiaus, tai yra ne tik technologijos, bet ir žmonių smalsumas, noras keistis, mokytis ir ieškoti geresnių sprendimų. „Kiekvienas darbuotojas gali būti pokyčių iniciatorius, svarbu tik sudaryti tam sąlygas“, – įsitikinęs jis.
„Suprantu, kad dažnai šios vertybės darbuotojams atrodo nutolusios. Aš labai noriu šią esmę priartinti prie žmonių. Kiekvienas gali savyje įkūnyti bent vieną iš jų“, – priduria bendrovės generalinis direktorius.
Šiandien „Iremas“ – tai ne tik moderni metalo pramonės įmonė, bet ir pavyzdys, kaip nuoseklūs strateginiai sprendimai, vertybėmis grįsta lyderystė ir drąsa keistis gali perkelti verslą į visiškai naują lygmenį. Turėdama tvirtus pamatus, ryškią kryptį ir aiškų supratimą, kokių žmonių jai reikia, įmonė žvelgia į priekį – į eksporto augimą, gynybos pramonės proveržį ir talentų ugdymą Lietuvoje.
