Specialios mielės, speciali fermentacija – šių metų lyderis madas diktuos visai „Carlsberg“ grupei

TAIP PAT SKAITYKITE Išrinkta maisto pramonės lyderė: šiemet viršuje – alaus puta

Išstūmusi pernykštę lyderę – krakmolo, glitimo ir gliukozės sirupų gamybos AB „Roquette Amilina“ į aštuntą vietą, į pirmą vietą iš pernai užimtos dešimtos pašoko UAB „Švyturys-Utenos alus“.

Rolandas Viršilas, pernai puikius rezultatus demonstravusio „Švyturio-Utenos alaus“ generalinis direktorius, dalinasi šių metų tendencijomis. Pasak jo, per devynis šių metų mėnesius pardavimai pakilo 2,3%, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šalyje jie liko stabilūs, o štai eksportas išaugo 28%. Ypač didėjo sidro ir energinių gėrimų (atitinkamai 26% ir 32%) pardavimai.

Nors aludariai nuogąstauja, kad slopstant alaus pardavimui pamažu virsta nealkoholinių gėrimų gamintojais, R. Viršilas ramina: įmonėje alus išlieka didžiausią dalį užimanti gėrimų kategorija – virš 80%. Tiesa, stipriai kyla energinių produktų pardavimai.

„Energinių gėrimų kategorijoje „Battery“ pardavimai per dvejus metus išaugo 44%. Šis pardavimų šuolis susijęs su inovacija – esame pirmi, pasiūlę vartotojams energinį gėrimą su tikromis sultimis. Neseniai pristatytas „Battery Breeze“ jau užima apie 1% visos energinių gėrimų rinkos“, – nurodo vadovas.

R. Viršilas gali išvardinti ne vieną praktiką, kuri Lietuvos įmonę leidžia vadinti „Carlsberg“ grupės pirmūne.

„Pirmiausia tai yra unikalus projektas net „Carlsberg“ mastu – saulės elektrinė su kaupikliais. Kuris, kai bus kitąmet užbaigtas, mums leis naudoti tik mūsų saulės parkuose pagamintą elektrą. Aišku, saulės elektrine šiais laikais nieko nenustebinsime, tačiau kaupiklių įvedimas į sistemą ir su tuo susiję energijos naudojimo ypatumai – šias žinias ir patirtį nori perimti daug grupės įmonių“, – pabrėžia „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas.

Dar vienas pavyzdys – anksčiau, nei reikalauja įstatymai, bendrovė pereina prie 30% perdirbto plastiko naudojimo PET taroje. Tai didesni procentai nei ES reikalavimuose. 

„Utenos“ darykla yra vienas iš regioninių centrų, kuriuose kuriami nauji produktai, išbandomos naujovės. Čia irgi turime svarbią užduoti – ištobulinti nealkoholinio alaus fermentavimo, pasitelkus specialias mieles, technologiją. Užbaigus šį projektą, tokia technologija taps pagrindinė grupės įmonėse, gaminant nealkoholinį alų“, – prognozuoja R. Viršilas.

Antroje lyderių sąrašo eilutėje – duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių UAB „Mantinga“. Marijampolės įmonė yra užsibrėžusi didindama našumą bei efektyvumą ir automatizuodama procesus didinti konkurencingumą.

„Per šiuos ir ateinančius metus grupės investicijos sieks apie 50 mln. Eur“, – skaičiuoja Mantas Agentas, „Mantinga Group“ generalinis direktorius.

Svarbiausios investicijos – nauja duoninių gaminių linija UAB „Mantinga“, vienos iš gamyklų fasavimo bei sandėliavimo procesų automatizavimas. Jos apima ir ateities projektus. Pavyzdžiui, projektuojama nauja gamykla, centrinis biuras.

„Tikimės augti tarptautiniu mastu, todėl planuojame atidaryti keletą pardavimo atstovybių užsienyje bei ieškome galimybių įsigyti gamybos objektų Europoje“, – neslepia verslininkas.

Apie šių metų rezultatus M. Agento teigimu, kalbėti dar anksti, nes metų pabaiga būna pati intensyviausia. Tačiau siekiama pardavimus auginti 10% ar daugiau. 

Pieno perdirbimo įmonė „Žemaitijos pienas“ lyderių trejeto nare tapo švęsdama 100 metų jubiliejų.

Monika Jasiulionienė, gamybos direktorė, pabrėžia, kad nuolat gamybą modernizuojanti bendrovė dėmesį fokusuoja į tai, kas susiję su įrangos naujovėmis, inovatyviomis technologijomis, susijusiomis su ateities maistu, tendencijomis, aplinkosauga bei tvarumu.

„Nuolat ieškome naujų inovatyvių technologijų. Ir 2025 m. galėsime pasiūlyti daugiau  naujų produktų“, – žada gamybos vadovė.

„Žemaitijos pienas“ vien per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ir ES šalių pirkėjams pasiūlė 19 naujų produktų. Perspektyvoje – bendradarbiaujant su mokslo įstaigomis, vykdomos produktų funkcionalumo paieškos, arba, kaip nurodo M. Jasiulionienė, tokių aukštos pridėtinės vertės produktų, kurie būtų palankūs vartotojų sveikatai, o jų gamyba – aplinkai.

Kur dingo mėsininkai

Arūnas Janeliūnas, „Verslo žinių“ Duomenų analizės skyriaus vadovas, sako, kad pirmas dalykas, kuris krenta į akį maisto pramonės sektoriaus lyderių sąraše, – pelno augimo rodikliai. Tokių skaičių galima pavydėti. Ir nors pernykštės nugalėtojos „Roquette Amilina“ pelnas kiek pamažėjo, dėl pajamų dydžio ir 16% pelningumo įmonė išsilaikė TOP 10 sąraše.

A. Janeliūnas atkreipia dėmesį, kad dešimtuke nėra mėsos perdirbėjų – jiems 2023-ieji nebuvo labai sėkmingi. Labiau žinomos bendrovės – „Krekenavos agrofirma“, „Nematekas“, „Samsonas“ – pelnų neaugino arba vis dar turi itin mažus pelningumo rodiklius. Išimtis būtų UAB „Biovela-Utenos mėsa“, kuri nors nepasiekė 1% pelningumo, pelną paaugino tiek, kad pateko į TOP 20.

Žilvinas Lenktaitis, „Biovela Group“ vykdomasis direktorius, sako, kad šiemet „Biovela-Utenos mėsa“ metus baigs su daugiau kaip 10% apyvartos augimu. Be to, šiemet baigti du stambūs investiciniai projektai.

„Paleidome antrąją jautienos maltinių liniją ir netrukus dvigubinsime kiaulienos apdirbimo pajėgumus, atidarę antrąją skerdimo liniją“, – pasakoja direktorius.

Jis priduria, kad kitąmet investicinis portfelis sudarys 12 mln. Eur. Lėšos bus skirtos projektams, kuriais didinamas pajėgumas, užbaigti. Taip pat gamybai efektyvinti, automatizuoti.

„Kalbant apie tendencijas, pastebime prekybos tinklų aktyvumą, vystant savo privačius prekių ženklus. Tačiau ir žinomų gamintojų prekių ženklai stiprina savo pozicijas. Taip matome mažėjantį vartotojų susidomėjimą mėsos pakaitalais. Nors prieš keletą metų buvo prognozuojama, kad šių produktų paklausa augs, dabar  aiškėja, kad mėsos pakaitalai vartotojams nėra nei skanesnė, nei sveikatai palankesnė mėsos alternatyva“, – tendencijas apžvelgia Ž. Lenktaitis.

Audrius Mackevičius, žaliavas maisto pramonei tiekiančios UAB „Minordija“ vadovas, sako, jog kasmet vis geresni jo vadovaujamos įmonės rezultatai rodo, kad ir maisto pramonei sekasi neprastai.

„Sakyčiau, maisto pramonė auga. Pienas, ledai, konditerija, konservavimas, įskaitant ir žuvų konservavimą, – mūsų tiekimo srityje mažėjimo ar stovėjimo vietoje nesijaučia. Galiu lyginti – tiekiame ir HORECA sektoriui, tad po PVM lengvatos panaikinimo šiame sektoriuje nuosmukis jaučiamas. Kai kurioms įmonėms tapo problema grąžinti dėl pandemijos atidėtus mokesčius. Maisto pramonėje tokios tendencijos nėra“, – padėtį sektoriuje palankiai vertina A. Mackevičius.

Lyderis apie konkurencingumą

Šiemetės sektoriaus lyderės vadovas R. Viršilas į klausimą, kokių žingsnių reikėtų, kad Lietuvos verslas augintų konkurencingumą, atsako paprastai: kad mokesčių bazė būtų kuo mažiau besikeičianti, lengvai suprantama ir palanki.

„Užsienio investuotojus labai neramina tokie nepamatuoti svarstymai, kurie kartais pasigirsta viešumoje, ypač prieš rinkimus, kaip „Igničio“ nacionalizavimas ir panašios idėjos, kurios apverstų visą ateities kaštų ir veiklos sąlygų prognozę“, – įspėja „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas.

Jis akcentuoja dar vieną momentą: Lietuva jau dabar išsiskiria gana dideliu aukštos kvalifikacijos, gerai uždirbančių specialistų darbo pajamų apmokestinimu. Nesinorėtų, kad dar labiau gilinant šį atotrūkį šalis taptų visiškai nekonkurencinga. Jeigu taps sudėtinga pritraukti aukštos klasės darbuotojų, Lietuva užtrenks sau duris į inovacijų, aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.