Kauno LEZ vadovas: nuodėmė, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas

V. Petružis, Kauno LEZ valdymo įmonės vadovas, atvirai – apie 25 LEZ gyvavimo metus ir jos „galiojimo“ terminą

Vytautas Petružis, Kauno LEZ valdymo bendrovės vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nuo pat Kauno Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įkūrimo jai 25 metus vadovaujantis Vytautas Petružis „Verslo žinių“ podkaste dalijasi apie nurėžtus ir gražintus 500 ha, nepavykusį sandorį dėl Italijos mažų lėktuvų gamintojo „Oma sud“ atėjimo į Kauną. Taip pat apie antros „Hella“ gamyklos statybas, didžiausią padarytą klaidą ir šiuo metu vykstančias derybas su vienu investuotoju.

V. Petružis pokalbyje prisimena apie planuotą Kinijos investuotojų miestelį ir skystųjų kristalų gamyklą bei neįgyvendintą siekį nutiesti nuo oro uosto iki Kauno Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) riedėjimo taką. Tai, kad pastarasis projektas nebuvo įgyvendintas jis vadina nuodėme – valstybė iš to turėtų didžiulę naudą.

„Mes turėjome netgi pokalbius su tokiomis įmonėmis, kaip „Finnair“, kaip „Lufthansa“ – aš įvardinu tik visiems žinomas įmones, kurios buvo suinteresuotos vadinamo MRO (angl. maintenance, repair, and overhaul) perkėlimu į Kauną, į Lietuvą. Nes viena kompanija pusę savo lėktuvų aptarnavo Kinijoje, skraidindavo tuščią lėktuvą į Kiniją, kur atlikdavo jo techninę priežiūrą ir remontą ir skrisdavo atgal. Kita kompanija skraidino į Portugaliją. Abiem kompanijoms Kaunas buvo labai patrauklus, bet to neįvyko“, – prisimena LEZ vadovas.