Iš „Donbea“ sandorio gali išlošti ir SEB klientai
Kaip jau pranešta, DNB ir „Nordea“ suvienytame banke turės lygias balsavimo teises, tačiau ekonomiškai jų indėlis į banką skirsis, priklausomai nuo veiklos ir kapitalo apimčių prieš užbaigiant sandorį. Vasaros pradžioje netgi estiškai žiniasklaidai kaistant nuo gandų apie bankų susijungimą, dažniausiai svarstyta versija, kad DNB galėtų pirkti „Nordea“ bankininkystę Baltijos šalyse. Tai prognozavo ir VŽ kalbinti ekspertai.
Ryškėja naujojo banko kontūrai: būstinė Estijoje, didžiausia rinka – Latvija
Sandorių specialistai: DNB ir „Nordea“ jungtuvėse stebina tik vienas dalykas
„Swedbank“: sveikiname konkurentus su sandoriu, atsilikti nežadame
Dr. Mantas Valužis, UAB „Finansavimo sprendimų centras“ projektų vadovas stebisi, kad sandoris tarp DNB ir „Nordea“ įvyko būtent tokiu būdu.
„Šiek tiek nustebino – nežinau, kodėl lygiomis dalimis. Paprastai tos dalys būna nustatomos atsižvelgiant į investuojamo turto proporcijas, o jos yra skirtingos“, – sako p. Valužis.
Jis pažymi, kad Baltijos šalyse DNB ir „Nordea“ bankų situacija pagal užimamas rinkos dalis ir turtą yra skirtinga. Pasak Estijos žiniasklaidos, visos Baltijos šalyse „Nordea“ užima tvirtas pozicijas stambesnio verslo segmente, o DNB yra stiprus – smulkaus ir vidutinio verslo segmente. Regioniniu atžvilgiu, „Nordea“ pozicijos tvirtesnės Estijoje, o DNB – Lietuvoje. Latvijos rinkoje abiejų bankų pozicijos apylygės.
Ponas Valužis svarsto, kad lygią balsų dalį „Nordea“ galėjo išsikovoti dėl šio banko potencialo verslo finansavimo rinkoje.
„Lietuvoje „Nordea“ labiau koncentruota į verslo segmentus, turi labiau išplėtotą know-how, o DNB – labiau klasikinis bankas pagal klientų struktūrą, kuri apima ir mažmeninę (bankininkystę – VŽ). Daugiau pajamų generavimo potencialo turi verslo klientai, todėl įtariu, kad tai ir nusvėrė (įnešamo turto proporciją – VŽ)“, – vertina UAB „Finansavimo sprendimų centras“ projektų vadovas. – Skirtingomis proporcijomis investavę jie, vis dėlto, sprendimo teisę pasidalino po lygiai.“
Gali išlošti SEB klientai
Išplatintame pranešime teigiama, kad šių bankų verslo, privačios ir mažmeninės bankininkystės klientams veiklos suvienijimas bus naudingas, nes užtikrins platesnį skyrių tinklą, didesnę paslaugų įvairovę ir spartesnį paslaugų bei aptarnavimo vystymą.
„Yra rezervų pasilikti vieną platformą ir neplėtoti dviejų – pirmiausia elektroninėje bankininkystėje“, – pirmiausias bankų veiklos apjungimo sinergijas įvardija bankininkystės ekspertas. Tačiau, pasak p. Valužio, įdomiausias klausimas, kas laukia bankomatų tinklo.
„Ir „Nordea“, ir DNB priklauso skirtingiems tinklams. (Sujungimas – VŽ) galėtų būti patogus vartotojams, bet klausimas, ar tai leistų Konkurencijos taryba. Teoriškai gal ir leis, nes vartotojai nenukenčia“, – sako p. Valužis.
„Nordea“ priklauso tinklui su „Citadele“, Šiaulių banku, o DNB turi bendrą tinklą su SEB.
„Jeigu jie susijungia, tampa labai įdomu, kaip bus su bankomatų tinklais. Aš nežinau. Gal iš tos konsolidacijos teoriškai išloštų net SEB banko klientai, nes jiems atsirastų tos pačios sąlygos išsigryninti pinigus. Išskyrus „Swedbank“, būtų viena bankomatų sistema“, – scenarijus dėlioja p. Valužis.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį šalyje buvo 1.385 bankomatai. SEB bankas turi 67 grynuosius pinigus priimančius ir išmokančius bankomatus bei 288 grynuosius pinigus išmokančius bankomatus. Bendrą DNB ir SEB bankomatų tinklą sudaro 541 bankomatas.
„Nordea“ klientams prieinami 204 bankomatai.
