Ryškėja naujojo banko kontūrai: būstinė Estijoje, didžiausia rinka – Latvija

Apie tai ketvirtadienį Rygoje vykusioje spaudos konferencijoje pranešė Inga Skisaker, „Nordea“ Baltijos šalių bankininkystės vadovė, ir Matsas Wermelinas, DNB Baltijos šalių padalinio vadovas.
Numatoma, kad po susijungimo naujasis bankas užims 26% Baltijos šalių paskolų rinkos: 29% Lietuvoje, 30% Latvijoje ir 22% Estijoje.
Skaičiuojama, kad banko paskolų portfelis po susijungimo sudarys 13,4 mlrd. Eur, o indėlių – 8,3 mlrd. Eur.
Tęsinys po lentele
infogr.am::59e3c45b-67f5-482c-a8d6-4cb019bbe131
„Tai bus vienas didžiausių tokio tipo sandorių regione“, – konferencijoje sakė p. Skisaker, pažymėdama, kad naujasis darinys norvegų DNB ir švedų „Nordea“ bankų bus valdomas lygiomis balsavimo teisėmis, o nuosavybės teisės į naująjį darinį priklausys nuo to, koks bus abiejų Baltijos šalių bankų turtas susijungimo proceso pabaigoje.
Teigiama, kad „Nordea“ ir DNB išliks atskirais juridiniais vienetais ir konkuruos bankininkystės rinkoje, kol bus sustabdyta veikla apie 2017 m. antrąjį ketvirtį. Kol sandoris nebus patvirtintas, bankai veiks kaip įprasta.
Taip pat skaitykite:
Sandorių specialistai: DNB ir „Nordea“ jungtuvėse stebina tik vienas dalykas
„Swedbank“: sveikiname konkurentus su sandoriu, atsilikti nežadame
Neskelbiama, kokia bus naujojo darinio akcininkų struktūra, tačiau, VŽ skaičiavimais, bankui „Nordea“ jame priklausys 62%, o DNB bankui – 38% akcijų.
Rinkoje spekuliuojama, kad bankų jungimosi sutartyje yra numatyta, kad tam tikru metu norvegų DNB ar švedų „Nordea“ galėtų išpirkti likusias akcijas naujajame banke ir tapti vieninteliu akcininku. Tokiu atveju šis jungimasis būtų pirmas žingsnis ruošiantis „Nordea“ ar DNB pasitraukimui iš Baltijos šalių.
Tačiau p. Skisaker, komentuodama tokias kalbas, pažymėjo, kad tokie svarstymai yra „skuboti“ ir šiuo metu koncentruojamasi į banko kūrimą.
Būstinė ir vadovas
Nuspręsta, kad centrinė naujojo banko būstinė bus Taline, tačiau pažymima, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje toliau dirbs esamos darbuotojų komandos, veiks padaliniai.
„Prie šio susijungimo dirbo daug patarėjų, kurie vertino mokestinę ir teisinę aplinką trijose Baltijos šalyse. Buvo pasiūlyta kaip registracijos vietą pasirinkti Estiją. Tą ir padarėme“, – sako p. Skisaker.
Kol kas nėra aišku, kas bus naujojo banko vadovas. Teigiama, kad naujojo banko vadovų komandos sukūrimas bei valdybos pirmininko paskyrimas bus vienas svarbiausių darbų iki sandorio užbaigimo 2017 m. antrąjį ketvirtį.
„Šiuo metu planuojame organizacijos struktūrą – šis procesas bus baigtas, o naujoji organizacija pradėta kurti, paskyrus naujojo banko vadovą“, – kalba p. Skisaker.
VŽ žiniomis, šiuo metu renkamasi tarp dviejų pretendentų į naujojo banko vadovo postą, tarp jų yra ir p. Skisaker.
Finansavimas ir pavadinimas
Ponas Wermelinas, komentuodamas būsimą sandorį, pažymėjo, kad tai yra svarbi diena abiejų bankų klientams Baltijos šalyse ir sinergija jiems atvers naujų galimybių.
„Klientai laimės iš to, kad turėsime geresnį geografinį Baltijos šalių padengimą, didesnį bankinių produktų pasirinkimą, išmanesnius pasiūlymus klientams“, – sako p. Wermelinas.
Teigiama, kad patiems bankams vienas didžiausių sinergijos privalumų bus vienos IT sistemos turėjimas. Šiuo metu abu bankai turi atskiras IT sistemas. Komentuodami galimus darbuotojų skaičiaus pokyčius, bankininkai į detales veltis nenorėjo, tik pažymėjo, kad „progresyvių pokyčių bus“, tačiau bent artimiausių metu darbuotojų skaičiaus pokyčių neplanuojama.
Atsakydamas į klausimą, kas bus naujojo banko finansavimosi šaltinis, p. Wermelinas pirmiausiai nurodė indėlius ir tiesioginį norvegų DNB ir švedų „Nordea“ bankų finansavimą.
Apie būsimą naujojo banko pavadinimą bankų atstovai kol kas kalbėti nenorėjo. Tik nurodoma, kad naujasis bankas turės naują pavadinimą ir prekės ženklą.