DNB ir „Nordea“ susijungimas: kaip tai vertina verslininkai
„Dviejų bankų susijungimas – neeilinis įvykis ir tokio banko atsiradimas, be abejo, turės įtakos verslui, tačiau daryti išvadas anksti. Viena akivaizdu – kiekvienas iš besijungiančių bankų turi savo klientus, įsipareigojimus, ir šioje srityje, vargu, ar greitai kas nors keisis“ – kalba Alvydas Stulpinas, PET ruošinių ir PET taros UAB „Putokšnis“ savininkas. Jo nuomone, ateityje daug kas priklausys nuo naujojo banko politikos, į kuriuos sektorius bus orientuota jo strategija.
„Mums, pramonininkams, svarbiausia, koks bus naujojo banko požiūris į gamybos plėtrą, inovacijas, galimus iššūkius nekilnojamojo turto srityje“, – sako p. Stulpinas.
Taip pat skaitykite:Ryškėja naujojo banko kontūrai: būstinė Estijoje, didžiausia rinka – Latvija
Sandorių specialistai: DNB ir „Nordea“ jungtuvėse stebina tik vienas dalykas
„Swedbank“: sveikiname konkurentus su sandoriu, atsilikti nežadame
„Kuo daugiau bankų, tuo lengviau verslui pasiskolinti, tuo jis turi daugiau alternatyvų. Neatmesčiau, kad susijungus DNB ir „Nordea“ bankams konkurencija Lietuvos bankiniame sektoriuje gali sumažėti. Kita vertus, sumažėjus konkurencijai į Lietuvą ar Baltijos šalis gali ateiti ir kitų bankų. Galimas ir teigiamas poveikis – stambioms įmonėms susijungę bankai galbūt galės pasiūlyti didesnius kreditus, tai leistų įgyvendinti stambesnius projektus“, – svarsto Gintautas Pangonis, AB „Grigeo Grigiškės“ prezidentas.
Jo įsitikinimu, „Grigeo Grigiškės“ įmonių grupei šių bankų susijungimas kokių nors problemų nesukels, nes bendrovė bendradarbiauja su keliais bankais.
„Iki šiol konkurencija tarp bankų pakankama, yra galimybių skolintis priimtinomis sąlygomis“, – sako p. Pangonis.
„Ypatingos įtakos, kitokios nei visiems kitiems, „Klaipėdos naftai“ tai neturės. – teigia Marius Pulkauninkas, AB „Klaipėdos nafta“ finansų vadovas. – Visą bankinį sektorių vertinti sunku, bet mažiau bankų reiškia mažiau konkurencijos. Įtaka ko gera nebus kardinali, bet tai jau pamatysime ateityje“.
Aurelijus Rusteika, „Topo grupės“ valdybos pirmininkas, sako, kad konkurencijos mažėjimas visada turi neigiamos įtakos.
„Nedirbame nei su vienu iš susijungusių bankų. Nebuvo jie pakankamai lankstūs, kad patenkintų mūsų sąlygas, o dabar bus dar mažiau galimybių“, – komentuoja p. Rusteika. „Topo grupė“ dirba su SEB, „Swedbanku“, suomių „OP Corporate Bank“.
Loreta Ilekienė, UAB „R.V.L.“, valdančios odontologijos klinikas Panevėžyje ir Vilniuje, direktorė, teigia, kad mažėjant konkurencijai, situacija prastėja.
„Juk klientai turi mažesnį pasirinkimą. Be to, mūsų rinka nedidelė, todėl dar labiau mažėjantis pasirinkimas verslui tikrai nėra palankus. Mūsų įmonė šis susijungimas tiesiogiai kol kas nepalies, nes dirbame su SEB banku ir Šiaulių banku“, – sako p. Ilekienė.
Stambesnis – stipresnis
Kita vertus, p. Stulpinas svarsto, kad Lietuvoje be šių dviejų besijungiančių bankų yra kitų, tad didesnės koncentracijos bankininkystės sektoriuje neturėtume baimintis.
„Be to, stambus bankas yra stipresnis, patikimesnis už mažą ir silpną. Tačiau, pabrėžiu, viskas priklausys nuo naujojo banko strategijos“, – priduria jis.
Vytautas Lygnugaris, „Limarko“ įmonių grupės valdybos pirmininkas, taip pat sako, kad susijungimą vertina teigiamai, mat nei vienas iš abiejų bankų nebuvo labai stambus Baltijos šalių žaidėjas.
„Manau, susijungimas bus naudingas, nes plėsis paslaugų spektras. Be to, galbūt atsiras galimybė finansuoti stambesnius projektus nesikreipiant į pirmines bendroves, nes iki šiol Baltijos šalyse nebuvo bankų, kurie galėtų tai daryti be kreipimosi į pagrinidinius bankus“, – sako p. Lygnugaris.
Nors tai, kad sumažės bankų skaičius, jis vertina neigiamai, vadovas tikisi, jog atsiradus poreikiui gali ateiti naujų bankų.
„Viešojoje erdvėje jau anksčiau sklido kalbų apie Vokietijos „Deutsche Bank“ ketinimus“, – teigia „Limarko“ valdybos pirmininkas.
„Man kaip lietuviui norėtųsi, jog stiprėtų lietuviško kapitalo bankai, bet jie tai ir daro, nes turi pasitempti norėdami vytis rinkos lyderius“, – prideda jis.
VERSLO TRIBŪNA
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Statybos ar kapitalinio remonto darbai visada kelia papildomų rizikų. Gaisrai, techninės klaidos ar netinkamai vykdomi procesai gali lemti didelius nuostolius ar net projekto sustabdymą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybių ribos tarp statybų proceso dalyvių būna neaiškios, o statybos darbų visų rizikų (angl. – „Contractors All Risks“, toliau – CAR) draudimas, kuris teoriškai turėtų apsaugoti nuo tokių situacijų, praktiškai lieka neaktyvus arba apskritai pamirštas. Kodėl taip nutinka? Ir kokias pasekmes tai sukelia NT vystytojams, rangovams ir subrangovams?
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
„Šių bankų susijungimą vertiname palankiai. Tai turėtų sudaryti galimybę bankui teikti savo klientams prieinamesnes ir pigesnes paslaugas, verslui – priimti lankstesnius sprendimus, o regiono ekonomikai – suintensyvinti bankų sektoriaus konkurenciją“, – sako Andrius Bendikas, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ finansų direktorius.
Ignas Mockevičius, logistikos UAB „Revena“ direktorius, komentuoja, kad pliusai ir minusai paaiškės tik po metų.
„Galbūt susijungimas atneš kokių nors naujovių į rinką, galbūt naujas bankas pasiūlys tai, ko dabar nesiūlo kiti“, – svarsto jis.
Skandinavų kolonija
Benui Gudeliui, parfumerijos ir kosmetikos parduotuvių tinklus „Kristiana“ ir „Kosmada“ valdančios UAB „Fragrancies International“ pagrindiniam akcininkui ir vadovu, didžiausią susirūpinimą kelia, kad Lietuvoje nebėra lietuviškų bankų.
„Tampame skandinavų kolonija ir visi tuo yra labai patenkinti. Buvome rusų kolonija, o dabar – skandinavų. Tai yra didžiausia nelaimė mūsų kraštui. Manau, kad tampame panašia į diktatūros valstybe, kai diktatorius valdo ir traukia palankų kapitalą į šalį. Pavyzdžiui, skandinavų bankus“, – sako p. Gudelis.
Pasak jo, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje žlugdomas lietuviškas verslas. Žiniasklaidos priemonėse dažnai negatyviame kontekste minima „Norfa“ ir „Maxima“, lietuviškos įmonės, o apie „Rimi“, „Ikea“, kitas užsienio kapitalo bendroves, blogai neatsiliepiama.
