Gimsta Baltijos šalių bankas milžinas: DNB + „Nordea“
Išplatintame pranešime teigiama, kad šių bankų verslo, privačios ir mažmeninės bankininkystės klientams veiklos suvienijimas bus naudingas, nes užtikrins platesnį skyrių tinklą, didesnę paslaugų įvairovę ir spartesnį paslaugų bei aptarnavimo vystymą.
DNB ir „Nordea“ suvienytame banke turės lygias balsavimo teises, tačiau ekonomiškai jų indėlis į banką skirsis, priklausomai nuo veiklos ir kapitalo apimčių prieš užbaigiant sandorį.
Šį susitarimą dar turi patvirtinti atsakingos bankų veiklą ir konkurenciją prižiūrinčios institucijos. Tikimasi jog procesas bus baigtas 2017 m. antrą ketvirtį. Kol nebus gauti visi reikalingi patvirtinimai, abu bankai veiks nepriklausomai ir tęs įprastinę veiklą. Į vieną turėtų būti sujungtos ir bankų lizingo, pensijų kaupimo bendrovės.
Kol kas neskelbiama, nei koks bus naujojo banko pavadinimas, nei tai, kokį svorį naujajame banke turės bankų dabartiniai akcininkai.
Taip pat skaitykite:Sandorių specialistai: DNB ir „Nordea“ jungtuvėse stebina tik vienas dalykas
Ryškėja naujojo banko kontūrai: būstinė Estijoje, didžiausia rinka – Latvija
„Swedbank“: sveikiname konkurentus su sandoriu, atsilikti nežadame
Teigia, kad veiklos panašios
Bankų pranešime spaudai teigiama, kad DNB ir „Nordea“ veiklos sritys Baltijos šalyse sutampa, o verslo bankininkystėje bankai vienas kitą papildo – esą „Nordea“ susikūrė tvirtas pozicijas stambių verslo klientų segmente, o DNB yra stiprūs smulkaus ir vidutinio verslo segmente.
Pasak bankų, „Nordea“ yra stiprūs Estijoje, DNB – Lietuvoje, o abu kartu užima tvirtas pozicijas Latvijoje.
„Nordea“ ir DNB Baltijos šalyse šiuo metu turi atitinkamai 1.300 ir 1.800 darbuotojų bei 8 mlrd. Eur ir 5 mlrd. Eur aktyvų.
„Atėjo laikas žengti naują žingsnį ir kurti ateities banką. Kartu mes būsime didesni, geografiškai padengsime didesnes teritorijas ir pasiūlysime platesnį produktų pasirinkimą – visa tai leis mums tapti pagrindiniu banku klientams Baltijos šalyse“, – pranešime sako Inga Skisaker, „Nordea“ Baltijos šalių bankininkystės vadovė.
Matsas Wermelinas, DNB Baltijos šalių padalinio vadovas, pranešime pažymi, kad naujasis bankas bus geriau pasirengęs augančiai konkurencijai regione ir išnaudoti mastą
„Mastas šiandien yra svarbiausias iššūkis bankininkystei, nes didesni bankai gali efektyviau išnaudoti resursus“, – sako p. Wermelinas.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::12c335f8-3905-480e-893a-96f78ac878d4
Neįprasta struktūra
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, VŽ komentuoja, kad didėjanti koncentracija bankų sektoriuje klientams gali išeiti ir į naudą, mat rinkoje bus ne du, bet trys dominuojantys žaidėjai.
„Aišku, daugiau dalyvių – linksmesnis gyvenimas ir klientams, ir bankams“, – tuo pačiu pripažįsta p. Kropas.
Jis teigia, kad jungtis bankus skatina ne tik verslo aplinka, bet ir griežtas Lietuvos finansinių institucijų reguliavimas, pavyzdžiui, bankinių paslaugų krepšelio įvedimas.
Naująjį jungtinį banką p. Kropas vadina „šiek tiek neįprasta struktūra“, mat Skandinavijoje šie bankai išliks konkurentais. Asociacijos vadovas teigia, kad dėl šio naujojo banko išskirtinumo ateityje galima tikėtis „tolesnių žingsnių“ – vieno ar abiejų akcininkų pasitraukimo.
Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys, teigia, kad susijungimas yra „verslo logika grįstas sprendimas“.
„Bet iki jo realizavimo dar tolimas ir sudėtingas kelias, o pakeliui turi būti gauti už bankų priežiūrą ir konkurenciją atsakingų institucijų leidimai ir vertinimai. Lietuvos bankas sandorį vertins labai atidžiai ir išvadas teiks tik turėdamas detalius atsakymus į visus kylančius klausimus“, – teigiama atsiųstame komentare.
VERSLO TRIBŪNA
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Statybos ar kapitalinio remonto darbai visada kelia papildomų rizikų. Gaisrai, techninės klaidos ar netinkamai vykdomi procesai gali lemti didelius nuostolius ar net projekto sustabdymą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybių ribos tarp statybų proceso dalyvių būna neaiškios, o statybos darbų visų rizikų (angl. – „Contractors All Risks“, toliau – CAR) draudimas, kuris teoriškai turėtų apsaugoti nuo tokių situacijų, praktiškai lieka neaktyvus arba apskritai pamirštas. Kodėl taip nutinka? Ir kokias pasekmes tai sukelia NT vystytojams, rangovams ir subrangovams?
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Gandai sklido nuo pavasario
Pirmieji gandai, kad „Nordea“ bankas gali parduoti savo padalinius Baltijos šalyse, pasirodė dar šiemet balandį.
Apie tai tuomet paskelbė Estijos verslo dienraštis „Aripaev“, pažymėjęs, kad tuo metu vyko derybos dėl šio verslo pardavimo, o potencialiais pirkėjais įvardijęs Estijos banką LHV ir britų HSBC.
Netrukus Estijos žiniasklaidoje pasirodė žinių, kad Baltijos šalyse turimiems padaliniams pirkėjų ieško ne tik Švedijos „Nordea“, bet ir Norvegijos DNB bei Danijos „Danske Bank“ bankai.
Šių metų liepą estų žiniasklaidoje pasirodė vertinimai, kad „Nordea“ padalinius Baltijos šalyse gali nupirkti DNB bankas, o už juos pakloti gali 600-800 mln. Eur.
Pirkėjų nerado
Visai neseniai Estijos žiniasklaida skelbė, kad DNB ir „Nordea“ bankams nepavyksta rasti pirkėjų savo padaliniams Baltijos šalyse, todėl kaip galima išeitis gali būti pasirinktas padalinių sujungimas Baltijos šalyse.
Visgi VŽ kalbinti įsigijimų ir susijungimų rinkos specialistai realesniu laikė scenarijų, kad DNB perimtų „Nordea“ padalinius Baltijos šalyse, o ne įvyktų dviejų bankų padalinių susijungimas.
„DNB ir „Nordea“ bankininkystės Baltijos šalyse sujungimo vykdant bendrą veiklą scenarijus nėra realus. Matytume nebent „Nordea“ parduodančią verslą ar paskolų / indėlių portfelį, klientus Baltijos šalių rinkoje“, – sakė Valerijus Judinas, investicinės bankininkystės įmonės „Summa Advisers“ partneris.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::4f0298fb-4d71-4744-82ed-017ee4797f1e
Vyksta konsolidacija
Tai jau ne pirma konsolidacija Baltijos šalių bankininkystės sektoriuje.
Pernai spalį Danijos „Danske Bank“ paskelbė mažmeninės bankininkystės padalinius Baltijos šalyse perleidžiantis bankui „Swedbank“, o sau pasiliko tik verslo klientų aptarnavimą.
Vėliau „Danske Bank“ pensijų fondų valdymą Lietuvoje pardavė „Swedbankui“, o Estijoje – Estijos banko LHV grupei.
Pasitraukė iš Lenkijos
„Nordea“ 2013 m. pasitraukė iš Lenkijos, kai pardavė savo padalinį šioje šalyje didžiausiam Lenkijos bankui „PKO Bank Polski“ už 694 mln. Eur.
2010 m. Švedijos žiniasklaidoje buvo pasirodę gandų, kad „Nordea“ svarsto susijungimą su kitu Švedijos banku SEB, tačiau sandoris taip ir neįvyko.
