Japonai nusitaikė pasaulį užkariauti sušiais

Vien olandiško sūrio buvo eksportuota už tokią pačią sumą kaip japoniškų sušių, žaliosios arbatos ir brangiosios wagyu jautienos kartu sudėjus, rašo „Financial Times“.

Tačiau po to, kai praėjusių metų rudenį 12 Ramiojo vandenyno šalių, tarp jų – JAV, Australija ir Japonija – po ilgus metus trukusių derybų pasirašė laisvosios prekybos sutartį, konkurencija smarkiai išaugo, o konkuruoti su pigesne kitų šalių produkcija japonams tapo sudėtinga, tenka ieškoti būdų stiprinti maisto gamybos ir žemės ūkio sektorius.

Bendras Japonijos eksportas praėjusiais metais augo vos 3,5%, o maisto net smuko visu ketvirtadaliu.

Masayoshi Honma, Tokijo universiteto profesorius, sako, kad tokio menko šalies eksporto priežastys nėra sudėtingos.

„Japonija mažai eksportuoja, nes jos produktai brangūs. Didžiulis skirtumas tarp japoniškų ir užjūrio kainų“, - sako jis.

Šalis visą laiką fokusavosi į vietinės rinkos poreikių tenkinimą, smarkiai subsidijavo žemės ūkį, tačiau tokia politika išpūtė kainas.

Dabar Japonija, kurioje vidutinis ūkininkų amžius siekia 70 metų, tikisi didinti žemės ūkio produkcijos ir jūros gėrybių eksportą.

Jūros gėrybių eksportą siekiama išauginti 35%, jautienos – 50%. Tikimasi gerokai daugiau parduoti ir žaliosios arbatos, ryžių ir jų gaminių, pavyzdžiui, sušių.

Didžiausios viltys dedamos į JAV ir Rytų rinkas, galbūt ir ES. Pavyzdžiui, eksportas į Kiniją praėjusiais metais augo net 41%, daug išvežta žuvies.

„Tikiuosi, kad japoniškų ryžių bus eksportuojama vis daugiau ir daugiau, tačiau mes turime sumažinti jų kainą“, - teigia p. Honma.