Keista Lietuvos turizmo statistika: žvilgsnis krypsta į butų nuomą
„Duomenys rodo, kad Lietuva vos ne paskutinėje vietoje pagal užimtumą. Mes matome kitas tendencijas, todėl spėjame, kad didelė dalis turistų nusėda kažkur, kur jie nėra apskaičiuojami“ – sako Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė.
„Eurostat“ spalio mėnesio duomenimis, per metus Lietuvoje nakvynių, praleistų turistų apgyvendinimo įstaigose, skaičius sumažėjo maždaug 5%. Nors vertinant tik viešbučius ir į juos panašias apgyvendinimo įstaigas rodikliai per metus augo, bendroje statistikoje Lietuva rikiuojasi ES šalių sąrašo pabaigoje, aukščiau tik už Lichtenšteiną, kur turistų nakvynių per metus sumažėjo kone penktadaliu.
Pasak p. Šiškauskienės, spėjama, kad padėtį kiek iškreipia auganti nuomojamų būstų paklausa ir pasiūla, mat duomenys apie turistams nuomojamus privačius būstus neįtraukiami į jokią turizmo statistiką.
„Kiek teko domėtis, vienoje iš interneto platformų („Airbnb“ – VŽ) jau yra virš 1.000 Lietuvoje registruotų butų, kai viešbučių visoje šalyje yra 382. Mus labai domina jų statistika, todėl dabar svarstome, ką galime daryti, kaip juos registruoti, kad šalies turizmo duomenys neišsikreiptų“, – sako p. Šiškauskienė.
Ji priduria, kad įvertinus ir kitas rezervavimo sistemas, taip pat socialinius tinklus, skelbimų portalus, turizmui nuomojamų bustų gali būti ir gerokai daugiau.
Padėtį keis
Asociacija jau kalba su ministerijomis ir Statistikos departamentu. Šiuo metu verslo liudijimams taikomi tam tikri kodai. Vienas tokių skirtas trumpalaikio apgyvendinimo paslaugoms, jis patenka ir į Valstybinės mokesčių inspekcijos akiratį. Kitas, skirtas nuomai, nepatenka, o juo naudojamasi tiek ilgalaikei, tiek trumpalaikei nuomai. Pasak p. Šiškauskienės, svarbu išgryninti veiklas ir kodus, kad būtų aišku, kiek subjektų šalyje iš tiesų užsiima turistų apgyvendinimu.
Taip pat siekiama, kad turistus apgyvendinantys būstų šeimininkai registruotųsi Turizmo departamente, kaip tai daro visos apgyvendinimo įstaigos, įskaitant ir kempingus, jaunimo ar svečių namus.
„Ir jų svečiai turėtų mokėti tą patį miesto ar, taip vadinamą, pagalvės mokestį. Viešbučiai jį renka, jis skirtas skrydžių pritraukimui, turizmo skatinimui. Tų nuomojamų butų srautai jau tikrai dideli, jie taip pat galėtų prisidėti“, - sako pašnekovė.
Nori ir tikrinti
Pasak jos, butų nuomos paklausa neabejojama, kai kuriems turistams, ypač atvykstantiems su šeimomis, norintiems sutaupyti, tokia paslauga labai patraukli, ji labai sparčiai auga ir dar augs, tačiau svarbu tai ir reglamentuoti.
„Mus dar neramina paslaugų kokybė, norėtume, kad juos patikrintų sveikatos centras ir priešgaisrinė tarnyba, tada jie galėtų išsiimti verslo liudijimą ir registruotųsi turizmo departamente. Juolab, kad dalis dabar jau teikia ir pusryčius“, – sako p. Šiškauskienė.
Su tokia privačių nuomotojų problema susiduria daugelis Europos šalių, ieškančių ir būdų kaip išskirti trumpalaikę nuomą, kaip reglamentuoti tokią veiklą.
„Mums kol kas labiausiai reikalinga jų veiklos statistika, nes greitai atsidursime visų sąrašu gale ir patys nesuprasdami, kodėl vieši rodikliai prasti, nors užimtumas auga“ – sako LVRA prezidentė.
„Eurostat“ duomenimis, pernai spalį metinį turistų nakvynių skaičių sparčiausiai augino Islandija, Slovakija, Rumunija ir Prancūzija. Vidutiniškai ES tokių nakvynių spalį per metus padaugėjo apie 5%.
