Teismas Žilvino Marcinkevičiaus ir VP sandorio nestabdo
Vilniaus apygardos teismas atmetė JAV gyvenančio verslininko prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones Mindaugo Marcinkevičiaus iškeltame ieškinyje, nutaikytame į tarp brolių Numavičių ir jų tėvo 2010 m. sudarytus sandorius, kuriais Nerijus Numavičius įgijo grupės kontrolę.
Pasak teismo, Žilvino Marcinkevičiaus akcijų pardavimas, dėl kurio susitarta šiemet, nėra susijęs su nagrinėjamais sandoriais, be to, paties Juliaus Numavičiaus pozicija nėra nuosekli – šis savo ankstesniame ginče dėl tų pačių sandorių su savo broliu pasirašė taikos sutartį, taigi, atsisakė savo akcijų.
Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Stojo brolis ir tėvas
Antradienį paskelbta, kad prieš VP grupę kontroliuojantį Nerijų Numavičių pakilo jo brolis ir tėvas.
Smulkiojo akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus ieškinį iš dalies palaikantis Julius Numavičius kreipėsi į teismą prašydamas stabdyti sandorį tarp Žilvino Marcinkevičiaus ir Kipro bendrovės „Bertona Holdings Limited“, valdomos visų akcininkų, kol bus išnagrinėtas ginčas dėl restitucijos. Vladislovas Numavičius šį prašymą palaikė, lygiai kaip ir Mindaugas bei Gintaras Marcinkevičiai.
Apie 15% VP akcijų valdantis Žilvinas Marcinkevičius apie norą pasitraukti iš grupės pranešė kovą, teigdamas, kad tai „nėra ekonominis sandoris, tai pirmiausia socialinis ir tik po to – ekonominis sandoris“.
Julius Numavičius, pateikdamas teismui šiuos žodžius, argumentavo, kad „kyla pagrįstų abejonių dėl tokio sandorio nustatytos kainos realumo ir atitikimo rinkos kainoms“. Tuo metu Gintaras Marcinkevičius nurodė, kad jo brolis Žilvinas jam prisipažino, jog su Nerijumi Numavičiumi turi „slaptų papildomų sandorių“.
„Žilvino Marcinkevičiaus žodžiais, skirtingai nei nurodoma viešuose pranešimuose žiniasklaidai, jo sandoris su Nerijumi Numavičiumi ir „Bertona Holdings Limited“ nėra „socialinis“, jis yra grynai ekonominis sandoris, kurio dalis įsipareigojimų yra nutylimi, siekiant pridengti tikruosius šalių ketinimus ir jų interesus“, – teismui dėstė Gintaras Marcinkevičius.
Bent 141,9 mln. Eur
Žilvino Marcinkevičiaus pasitraukimo sandoris, kurio suma oficialiai neatskleidžiama, apima 15 pagrindinių grupės įmonių, tarp jų – UAB „Vilniaus prekyba“, valdančią prekybos tinklus „Maxima“ ir „Eurovaistinė“, Maltos „Relvit Ltd.“, kuriai priklauso prekybos centrai „Akropolis“, Liuksemburgo „Agile Finance S.A.“, valdančią „Maximos“ franšizės įmonę „Franmax“ ir prekybos tinklus Ispanijoje.
Tai yra bendrovės, kuriose kontrolinį paketą turi Nerijus Numavičius. Žilvinas Marcinkevičius neparduoda akcijų Vlado Numavičiaus kontroliuojamoje „EVA grupėje“ ir su ja susijusiose įmonėse.
Teismui pateiktais duomenimis, 13 įmonių Žilvinas Marcinkevičius parduoda už 141,9 mln. Eur. Dar dviejų bendrovių akcijų kaina nėra žinoma, nes jose kitiems akcininkams nėra suteikiamos pirmumo teisės. Vis dėlto, VŽ žiniomis, galutinė sandorio kaina galėtų siekti apie 160 mln. Eur. Palyginti, kaip nurodoma Mindaugo Marcinkevičiaus atsiliepime į Juliaus Numavičiaus prašymą, buhalterinė parduodamų akcijų vertė yra beveik du kartus didesnė.
Kita vertus, Diana Dominienė, „Bertona Holdings Limited“ Lietuvos skyriaus vadovė, pasirašiusi sutartį su Žilvinu Marcinkevičiumi, teigia, kad kaina nebūtinai turi siekti buhalterinę vertę.
„Parduodamų akcijų vertė – abipusių derybų rezultatas, atspindintis realią rinkos vertę. Sandorio vertę lėmė ne tik parduodamų įmonių vertė, bet ir akcijų paketo dydis (apie 15%) bei ribotas likvidumas. Tam tikrais atvejais įmonių vertė gali būti artima buhalterinei vertei, tačiau tai tik viena iš kainos skaičiavimo dedamųjų“, – rašoma VŽ jos atsiųstame komentare.
Brolių kova
Julius Numavičius su Nerijumi Numavičiumi teismuose ginčijosi 2012–2013 m. Į JAV persikėlęs verslininkas ieškinį kėlė dėl sandorių, kuriais perleido savo akcijas iš pradžių savo tėvui Vladislovui, o šis vėliau perdavė jas Nerijui Numavičiui. Julius Numavičius teigia, kad akcijas šeimos nariams 2010 m. davė saugoti laikinai, nors ir buvo sudaryti dovanojimo sandoriai.
2014 m. tarp brolių ir tėvo buvo sudarytas taikos sutartis. Kita vertus, jau atsiliepdamas į Mindaugo Marcinkevičiaus ieškinį dėl restitucijos, Julius Numavičius nurodė, jog norėtų pripažinti dovanojimo sandorius apsimestiniais ir atgauti akcijas arba kompensaciją už jas.
Savo ruožtu Olga Petroševičienė, Nerijaus Numavičiaus atstovė, VŽ atsiųstame komentare teigia, kad kova tarp brolių neatsinaujina, o „visi klausimai yra išspręsti“.
Ji taip pat perdavė, kad Nerijus Numavičius, kaip sūnus, savo tėvo Vladislovo veiksmų ir motyvų nekomentuos.
