Modernios technologijos ir inovacijos šimtametėmis tradicijomis paremtoje miškininkystėje

Skaitmeninė miškotvarka – pažangus, našus ir skaidrus miškų valdymas 

VMU kasmet inventorizuoja daugiau nei 110 tūkst. ha valstybinių miškų. Miškų inventorizacija – tai kokybinių ir kiekybinių miško rodiklių surinkimas bei įvertinimas. Iki šiol šiuos miškus urėdija inventorizavo kas dešimtmetį, tačiau siekiant užtikrinti nuolatinį tvarų miško išteklių stebėjimą ir duomenų atnaujinimą, įmonė palaipsniui pereina prie nepertraukiamos inventorizacijos, leidžiančios nuosekliau vertinti miško pokyčius. Šį procesą planuojama užbaigti 2027 m.

Siekiant efektyvinti ir tobulinti miškų inventorizacijos procesą, nuo 2022 m. medynų rodiklių nustatymui VMU naudoja iš orlaivių atliekamo lazerinio skenavimo (LiDAR) duomenis, nuolat tobulina šį naujos kartos metodą. Nepertraukiama miškų inventorizacija ir LiDAR technologijos padeda gauti aktualią informaciją apie įmonės valdomus miško išteklius bei veiksmingai planuoti miško ūkinę veiklą.

Miškininkų darbe svarbią vietą užima ir VMU sukurta mobili aplikacija – Elektroninė taksatoriaus aplinka (ETA). Ji pakeitė popierines korteles ir dabar urėdijos taksatoriai duomenis apie miško išteklius gali pateikti tiesiai į skaitmeninę sistemą net be interneto ryšio. Taip pat aplikacija skaitmenina miško išteklių duomenis, leidžia realiu laiku stebėti pokyčius ir skaičiuoti medienos tūrį, užtikrinant darbo efektyvumą ir duomenų patikimumą.

ETA integruota kartu su Lietuvos miškų išteklių integruota informacine sistema (LMIIIS), kurioje kaupiami ir analizuojami visi miškų duomenys.

Miškų monitoringui visuose 25-uose regioniniuose padaliniuose ir girininkijose VMU taip pat naudoja daugiau nei 50 dronų. Jie padeda stebėti medžių būklę, paukščių lizdus, biologinę įvairovę, vykdo pažaidų prevenciją, fiksuoja gaisrų židinius ir kitus svarbius rodiklius, tokiu būdu taupydami laiką ir mažindami darbuotojų rizikas.

Šios bepilotės priemonės gali pasiekti sunkiai prieinamas vietas, pavyzdžiui, pelkes, ir pateikti išsamius duomenis, kurie anksčiau buvo renkami gerokai ilgiau ir sudėtingiau. Tai palengvina kasdienį miškininkų darbą, padeda tiksliau planuoti miško atkūrimą ir kirtimus. Taip pat dalyvauja projektuose kartu su kitų šalių partneriais, kuriant ir testuojant nuotolinio stebėjimo metodus. Kuriami modernūs metodai galėtų padėti fiksuoti medynų sanitarinę būklę, operatyviau nustatyti miškų biotinių ir abiotinių veiksnių pažeidimus ir sumažinti darbo krūvį šį darbą atliekantiems specialistams. 

Medienos matavimo ateitis – fotogrametrija 

1,1 mln. ha Lietuvos miškų patikėjimo teise prižiūrinti VMU kasmet rinkai pateikia apie 3,9 mln. m3 medienos. Siekdami užtikrinti maksimalų šio turto valdymo skaidrumą, VMU miškininkai palaipsniui pereina prie modernių matavimo technologijų, kurios stiprina vidinę procesų kontrolę ir didina matavimų patikimumą.

Vienas tokių sprendimų – šiuo metu įmonės viduje testuojamas fotogrametrinis medienos matavimo būdas, kuris naudojamas kai kuriose Europos ir Skandinavijos šalyse. Metrologiškai patvirtinta rąstų rietuvių matavimo sistema yra matavimo priemonė, skirta medienos rietuvėse ar miškovežiuose sukrautos medienos galinės plokštumos plotui matuoti ir tūriui skaičiuoti. Tai objektyvus būdas, leidžiantis išvengti žmogiškojo faktoriaus ir su juo susijusių klaidų.

Naudojant Lietuvos metrologijos inspekcijoje patvirtintą rąstų rietuvių matavimo sistemą „Timbeter 3D“ ir sertifikuotus matavimo įrenginius, pardavėjo sandėlyje priimta mediena nufotografuojama, duomenys automatiškai išanalizuojami ir sistemoje apskaičiuotas medienos tūris perduodamas į VMU medienos apskaitos sistemą bei duomenų ataskaitų platformą. Tokiu būdu sutrumpėja duomenų įvedimo procesas, sumažėja klaidų tikimybė, užtikrinamas skaidrumas, nes matavimus atliekantis darbuotojas negali koreguoti į sistemą įkeltų skaitmeninių duomenų. Fotogrametrija leidžia matuoti medieną tiek medienvežėje, tiek sukrautą rietuvėse.

Sistema taip pat suteikia galimybę peržiūrėti ir analizuoti matavimų duomenis bei stebėti rezultatus realiu laiku.

VMU diegdama šiuolaikiškas technologijas miško apskaitos srityje, 2023 m. sukūrė mobilią medienos meistro programėlę – Elektroninė medienos apskaita – EMA, leidžiančią miškų specialistams visus medienos apskaitos duomenis įvesti realiuoju laiku dirbant miške. Ši programėlė pakeitė kasdienę darbuotojų veiklą: visi duomenys automatiškai sinchronizuojami su VMU apskaitos sistema, o tai pašalina rankinio darbo poreikį, optimizuoja procesus ir žymiai padidina darbo efektyvumą. Be to, programėlė ne tik supaprastina duomenų surinkimą, bet ir leidžia visus dokumentus pasirašyti ir išsiųsti elektroniniu būdu. Šis skaitmeninis sprendimas prisideda prie popieriaus tausojimo, kurio sunaudojimą per pastaruosius metus pavyko sumažinti net 85%. Taip modernios technologijos ne tik didina operacinį efektyvumą, bet ir tiesiogiai prisideda prie ekologinio pėdsako mažinimo.

Šiuo metu vykdomi darbai, skirti fotogrametrinių duomenų integracijos tobulinimui su esama medienos meistro darbo vietos sistema.

Fotogrametrinis medienos matavimo būdas kol kas yra testuojamas: lyginami jo metu gauti duomenys su duomenimis, kuriuos rankiniu būdu fiksuoja specialistai. Taip pat su šiuo matavimo būdu supažindinami žaliavinės medienos pirkėjai.

Šiuo metu fotogrametrinius matavimus atlieka 227 medienos meistrai, o pilnas metodo diegimas yra numatytas 2026 m. pradžioje. 

Vieninga medkirčių duomenų sistema – revoliucija miškininkystėje 

VMU per pastaruosius metus taip pat įdiegė vieningą medkirčių užduočių valdymo bei duomenų perdavimo sistemą „CFHarvest“, kurioje apdorojami duomenys apie pagamintų sortimentų tūrį tiek įmonės, tiek rangovų medkirtėse. Realizavus duomenų integraciją, užduotys medkirtėms automatiškai perduodamos iš VMU sistemos į „CFHarvest“ darbų planavimo modulį, o iš ten pateikiamos tiesiogiai medkirtėms. Detalūs pagamintų sortimentų produkcijos duomenys realiu laiku stebimi centralizuotoje sistemoje, o taip pat eksportuojami į VMU duomenų ataskaitų platformą.

„CFHarvest“ programos diegimas nuolat vykdomas medienos ruošos įmonėse, atnaujinančiose savo turimas medkirtes. Taip siekiama, kad visos medkirtės, dirbančios VMU miškuose, turėtų šią programą.

VMU surinktus medkirčių duomenis naudoja vidaus kontrolei, analizei, taip užtikrindama skaidrią medienos apskaitą. 

Aukštos kokybės sodmenys: technologijų ir gamtos sintezė 

Miško sodmenų auginimas – neatsiejama miškininkystės dalis, užtikrinanti kokybišką miško atkūrimą ir įveisimą. Šiuo metu VMU miško sodmenis augina 11-oje medelynų, o Raudondvario medelyne auginami dekoratyviniai sodmenys.

Dvejuose pažangias technologijas taikančiuose Panevėžio bei Dubravos medelynuose miško sodmenys yra išauginami naudojant uždarą šaknų sistemą.

Šis modernus technologinis sprendimas suteikia galimybę mažiausiai dvigubai paspartinti sodmenų auginimo laiką ir leidžia išauginti net tris sodmenų rotacijas per vieną sezoną, užtikrinant reikiamą sodmenų kiekį Lietuvos miškams atkurti ir įveisti. Be to, tokiu būdu išauginti sodmenys pasižymi aukštesne kokybe ir geresniu medelių prigijimu – jų adaptacijos procentas siekia net 95–98 %.

Dubravoje veikia modernus kryžminimo stacionaras – mokslinė bazė, skirta selekciniams miško medžių kryžminimams. Čia atliekami genetiniai tyrimai ir kuriami produktyvesni, atsparesni medžių hibridai, reikšmingi tiek miškų ūkio plėtrai, tiek biologinės įvairovės išsaugojimui.

2021 m. Panevėžio medelyne pradėjo veikti moderniausia ir našiausia ąžuolo gilių termoterapijos linija, kuri leidžia paruošti paprastojo ąžuolo giles ilgalaikiam – ilgesniam nei vienerių metų –saugojimui. Sėklų paruošimo proceso metu yra atrenkamos nepažeistos gilės, kurios vėliau apdorojamos temperatūriniuose katiluose ir padengiamos fungicidais bei insekticidais, taip apsaugant jas nuo ligų ir kenkėjų. Derliaus metais įmanoma paruošti 30–50 t gilių, kurios vėliau būna pasėjamos medelynuose.

Tuo tarpu kituose VMU medelynuose sodmenys yra auginami atvirame grunte su pagerinta šaknų sistema.

Planuojama, kad ateityje VMU sodmenų išauginimo veikla bus vykdoma septyniuose modernizuotuose atviro grunto ir keturiuose medelynuose, naudojančiuose uždarą šaknų sistemą.

VMU taip pat puoselėja miško sėklinės bazės objektus bei prižiūri 178 sėklines miško medžių plantacijas, kurių plotas siekia apie 895 ha.

Būtent čia surenkami kankorėžiai, skirti miško sodmenų išauginimui. Kankorėžiai aižomi didžiausioje ir moderniausioje, analogų Lietuvoje neturinčioje Dubravos kankorėžių aižykloje. Specialioje sėklų kalibravimo linijoje yra kruopščiai atrenkamos daigios ir kokybiškos sėklos tolimesniam selekciškai patikimų miško sodmenų išauginimui.

Siekiant užtikrinti aukštą spygliuočių kokybę bei apsaugą, neseniai modernizuotame Panevėžio medelyne veikia ir vienintelė Lietuvoje sodmenų vaškavimo linija, apsauganti spygliuočių sodmenis nuo kenkėjų pažeidimų. Medelyne taip pat statomas naujas pastatas su automatine lapuočių sodmenų rūšiavimo linija bei sėklų saugykla.

Taip pat VMU nuolat diegia automatizuotas sodinimo sistemas – šis robotizuotas sprendimas leidžia ne tik rūšiuoti sėklas, bet ir sėti jas tiesiai į konteinerius. Tokie sprendimai gerokai sutrumpina sodmenų paruošimo laiką, padidina darbo produktyvumą ir sumažina darbo sąnaudas. 

Vieninga gaisrų stebėjimo sistema: efektyvumo ir saugumo užtikrinimas 

Dar vienas svarbus VMU veiklos uždavinys – užtikrinti patikimą ir modernią miškų apsaugą nuo gaisrų, nuolat modernizuojant stebėjimo sistemas ir gerinant operatyvaus reagavimo galimybes.

Šiuo metu visuose Lietuvos miškuose, priskirtuose I-am ir II-am gaisrų rizikos laipsniui, veikia Antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema (toliau – AAMGSS). Pasak VMU, ši įranga, priklausomai nuo jos įdiegimo metų, jau tarnauja 12–15 metų, todėl vis dažniau pasitaiko gedimų, o jų šalinimas užtrunka vis ilgiau.

Siekiant kuo anksčiau pastebėti kilusį miško gaisrą ir išvengti nekontroliuojamo jo išplitimo bei atsižvelgiant į tai, kad 11-oje vietų vis dar vykdomas tiesioginis budėjimas priešgaisriniuose bokštuose, VMU nusprendė diegti naują vieningą miško gaisrų stebėjimo sistemą (toliau – VMGSS).

Ši sistema apims visus šalies miškus – nepaisant jų nuosavybės formos – ir užtikrins veiksmingą jų stebėjimą, pasitelkiant moderniausias dūmų aptikimo technologijas, signalizuojančias apie aptiktus dūmus ar kitus miško gaisro požymius.

Preliminariais skaičiavimais, VMGSS sudarys visoje šalies teritorijoje išdėstytas 151 detektorius. Kretingos ir Dubravos regioniniuose padaliniuose bus įkurti du stebėjimo centrai, kurių kiekvienas galės dirbti autonomiškai ir, esant poreikiui ar daliniam sistemos gedimui, perimti  antrojo centro funkcijas.

VMGSS, lyginant su dabar VMU naudojama AAMGSS, turės žymiai pažangesnę programinę įrangą. Ji pasitelks dirbtinį intelektą, kuris tiksliau identifikuoja tikruosius miško gaisrų požymius, taip sumažindamas klaidingų pranešimų skaičių.

Naujosios sistemos detektoriai taip pat bus pažangesni – jų veikimo atstumas padidės nuo 10 iki 15 km, todėl tos pačios teritorijos stebėjimui bus reikalingas mažesnis detektorių kiekis.

Naudojant VMGSS, gaisrų prevencijos priemonės bus taikomos daugiau nei 1 mln. 950 tūkst. ha miško teritorijai. VMGSS šioje teritorijoje planuojama įdiegti iki 2027 m. pabaigos. 

VMU miškininkai prižiūri ir puoselėja daugiau nei 1 mln. ha valstybinių miškų – kasmet ne tik atkuria apie 9100 ha miško, bet ir siekia miškų plotą padidinti įveisiant naujus miškus ten, kur jų anksčiau nebuvo. Vykdydama veiklą VMU siekia naudoti pažangiausias technologijas, moderniausias ir efektyviausias darbo priemones, todėl veiklos plėtrai ir optimizavimui nuosekliai investuoja į įmonės materialiuosius ir nematerialiuosius išteklius. Praėjusiais metais įmonės investicijos siekė 26,7 mln. Eur, o šiemet veiklos modernizavimui ir tobulinimui numatoma skirti apie 51,8 mln. Eur.