Valstybės informaciniai ištekliai pildo duomenų ežerą
Projektas „Valstybės informacinių išteklių integravimas į duomenų ežerą“ finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis. Jo tikslas – aprašyti visus Lietuvos viešojo sektoriaus duomenis, juos integruoti, centralizuoti ir atverti, taip didinant valstybės atsparumą grėsmėms.
Tai, kas projekto pradžioje, 2022-aisiais, atrodė sunkiai įveikiama, pavirto apčiuopiamais rezultatais. Jau šiemet sausį buvo pasiektas užsibrėžtas viso projekto tikslas, rezultatas – atvertos 323 informacinės sistemos, nors projekto pabaiga – 2026 m. birželis. Nuo projekto pradžios Valstybės duomenų agentūra bendradarbiauja su daugiau kaip 500 įstaigų, atvėrė daugiau nei 400 informacinių sistemų ir 591 duomenų rinkinį. Buvo sukurta 700 jungčių ir parengti 1 074 metaduomenų aprašai. Galima teigti, kad stebimų projekto rodiklių reikšmės kelis kartus viršija planuotąsias. Agentūra dar 2024 m. pirmaisiais mėnesiais džiaugėsi pasiektais rezultatais, tačiau praėjusių metų pabaigos ir 2025 m. pradžios skaičiai pranoko visus lūkesčius.
„Visa tai įrodo, kad projektas ne tik įsibėgėjo, bet ir pasiekė spurto tempą. Projekto komanda, kurią sudaro 76 žmonės, džiaugiasi glaudžiu bendradarbiavimu su daugeliu valstybės institucijų, o pastarosios vis labiau supranta šių pastangų tikslą – joms tampa lengviau centralizuotai matyti, suprasti ir tvarkyti savo duomenis, taip pat priimti duomenimis grįstus sprendimus. Mūsų specialistai išties atliko milžinišką darbą, tai padėjo pasiekti dabartinius rezultatus, kurti naują duomenų valdymo kultūrą“, – pažymi projekto vadovas Laurynas Truncė.
Svarbus projekto pradžios įdirbis
Ignė Česnakauskienė, Valstybės duomenų agentūros projekto vadybininkė, atkreipia dėmesį, kad ne visų valstybės informacinių sistemų duomenis galima inventorinti ir atverti, nes kai kurios iš jų yra likviduotos arba likviduojamos, atvėrimas negalimas dėl teisinių priežasčių, duomenys nėra kaupiami arba dėl techninių sprendimų nėra tinkami atverti. Kai kurios informacinės sistemos dar tik kuriamos.
Pastarųjų mėnesių rezultatai išties rodo proveržį, tačiau svarbu suvokti, jog skinti šiuos vaisius galima todėl, kad nuo pat projekto pradžios buvo dedamos atkaklios pastangos, ir dabar matomas didžiulis įdirbis.
I. Česnakauskienė pabrėžia, kad kai siekiama atverti vienos kurios nors institucijos duomenis, bendradarbiavimas su ja trunka ilgai, kadangi nemažai įstaigų labai atsakingai vertina savo atveriamus duomenų rinkinius, į juos gilinasi, atlieka nuoseklią teisinę analizę, taip siekdamos išvengti BDAR ar kitų teisės aktų pažeidimų. Pasak specialistės, toks kruopštumas – ne trūkumas, o privalumas.
Projekto pradžioje daug laiko skirta teisiniam išaiškinimui – institucijoms reikėjo suprantamai paaiškinti, kad teikti duomenis agentūrai įpareigoja Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymas, juos atverti – Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas. Abu įstatymai veikia kartu, taip siekiama sutelkti valstybės duomenis į Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą ir vėliau juos atverti Lietuvos atvirų duomenų portale.
„Dabar jau atsirado supratimas, kad tokia pareiga yra, be to, institucijos supranta duomenų atvėrimo pridėtinę vertę. Juk Valstybės duomenų agentūra teikia teisinę, konsultacinę pagalbą institucijoms, o atvėrus pirmuosius duomenis prisideda teikdama techninį palaikymą – tai mažina organizacijoms tenkančią administracinę naštą“, – sako I. Česnakauskienė.
Sumažėjo ir nuogąstavimų, kad institucijoms, atveriančioms duomenis, prireiks didžiulių žmogiškųjų ar techninių išteklių: „Jų nereikia daug, nes didžiąją darbo dalį atlieka agentūra.“
Atsakingas institucijų požiūris
Valstybės duomenų agentūra itin vertina visų institucijų, jau įsitraukusių į duomenų atvėrimo procesą ar užbaigusių šį darbą, indėlį.
„Esame dėkingi už tai, kad dauguma institucijų dirba atsakingai, laikosi sutartų terminų, reaguoja į užklausas, prisideda teikdamos siūlymus, ką tikslinga atverti. Lankstus bendradarbiavimas, profesionalumas, efektyvumas, atsakingas požiūris į duomenų valdymą – puikūs organizacijų bruožai, kuriuos matome įgyvendindami projektą. Tai tarsi netikėtas, teigiamas „šalutinis poveikis“, su kuriuo susidūrėme, nes tikrai malonu bendradarbiauti su profesionaliais, darbui atsidavusiais vadovais ir darbuotojais“, – pabrėžia Valstybės duomenų agentūros vadovė dr. J. Petrauskienė.
