Lyderis be žemėlapio: kaip veikti neapibrėžtumo sąlygomis
Linas Dičpetris, apžvelgia, kad šiandieninė verslo aplinka yra sudėtinga, nuolat kintanti ir kupina neapibrėžtumo. Pasak jo, penki pagrindiniai išoriniai veiksniai – geopolitinė įtampa, ekonominis neapibrėžtumas, technologijų pažanga, klimato kaita ir kintantys visuomenės, vartotojų bei darbuotojų lūkesčių pokyčiai – verčia verslą sparčiai reaguoti ir prisitaikyti prie kintančių sąlygų.
Kuo gyvena verslas?
Anot L. Dičpetrio, šiuo metu dominuoja geopolitiniai ir gynybos klausimai.
„Matome visą spektrą destabilizuojančių veiksnių: JAV izoliuojasi, Kinija auga, pasaulį krečia ne vienas karinis konfliktas, šiame fone Europos Sąjunga (ES) bando stiprinti savo strateginį savarankiškumą. Dar pridėkime socialinių tinklų įtaką, autokratinių režimų stiprėjimą ir kaip niekada realias demokratijai kylančias grėsmes – visa tai kuria nerimo aplinką“, – komentuoja L. Dičpetris.
Jo vertinimu, ne mažiau įtakos turi ir ekonominė dimensija: tarifų klausimai, nežinomybė dėl ekonomikos krypties, atsigavusi infliacija, vis garsiau eskaluojama recesijos rizika.
„Lietuvos situacija yra šiek tiek stabilesnė, tačiau eksportuojančios bendrovės neišvengiamai jaučia išorės rinkų neramumus. Šalies viduje taip pat turime iššūkių – plačiai aptarinėjama mokesčių reforma gali turėti įtakos visam verslo klimatui“, – akcentuoja L. Dičpetris.
Leda Iržikevičienė, „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė, sako, kad Baltijos šalių verslai geopolitinę situaciją stebi, tačiau labiausiai nerimauja dėl kasdienius verslo procesus veikiančių pokyčių.
„Neseniai apklausėme 300 klientų Baltijos šalyse, norėdami išsiaiškinti, kaip bendrovės vertina dabartinę verslo situaciją. Rezultatai rodo, kad didžioji dalis (85 proc.) apklaustųjų bijo mokesčių pokyčių. Taip pat vienu didžiausių iššūkių laiko kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir kintančią vartotojų elgseną. Tai rodo, kad įmonės daugiausia dėmesio sutelkia į tai, kas joms aktualu čia ir dabar“, – vertina L. Iržikevičienė.
Egidijus Lazauskas, LTG grupės generalinis direktorius, pabrėžia, kad transformacijos versle vyksta nuolat – tai nesibaigiantis procesas.
„Anksčiau buvo įprasta turėti dešimties metų strategiją, geležinkelių versle buvo galima aptikti ir penkiasdešimties metų strategijų. Šiandien planavimo horizontas yra trumpesnis: koncentruojamės į penkerių metų laikotarpį, strategiją peržiūrime kasmet, tai – naujoji norma. Šioje aplinkoje svarbu užsitikrinti reikiamas darbuotojų kompetencijas. Atsakymas: „Pagalvosiu ir grįšiu po metų“ jau netenkina, sprendimų reikia dabar“, – kalba jis.
Lankstūs arba pralaimėję
Andrius Pranckevičius, „Kauno grūdų“ generalinis direktorius, sako, kad išaugusio neapibrėžtumo fone svarbus ne tik kompetencijų, bet ir laisvės klausimas.
„Dažnai savęs klausiu: kaip rasti tinkamą balansą tarp struktūros ir laisvės organizacijoje? Dirbdami su didžiausiais JAV prekybos tinklais, šį neapibrėžtumą patiriame labai tiesiogiai – nuo tarptautinių prekybos ribojimų iki dienos eigoje besikeičiančių reikalavimų. Todėl organizacijos ir darbuotojų gebėjimas greitai reaguoti ir veikti savarankiškai tampa esminiu konkurenciniu pranašumu“, – sako jis.
Pasak vadovo, padėtį gerai iliustruoja neseniai vykęs JAV tarifų „šokis“ – jis truko vos savaitę, bet situacija keitėsi kasdien.
„Mūsų muitinės vadybininkai tiesiog gyveno prie dokumentų, kasdien turėjome iš naujo derėtis su partneriais JAV. Jeigu tokioje situacijoje vadovaujiesi iš anksto sustyguotomis taisyklėmis, pralaimi. Ir net jei sprendimai nėra tobulai teisingi – svarbiausia, kad jie būtų operatyvūs, – teigia A. Pranckevičius. – Dažnai Lietuvoje pokyčiai vertinami per žalos, grėsmių prizmę. Taip, pokyčiai kelia iššūkių, bet jie atveria ir daug galimybių. Maksimalus lankstumas – vienintelis kelias išnaudoti galimybes, kurių teikia šis sudėtingas laikotarpis”.
Nepamesti ilgalaikės krypties
Pasak L. Dičpetrio, šiuo metu politiniame diskurse tvarumo siekiai atrodo nustumti į antrą planą.
„Dabartinio prezidento sprendimu, JAV aiškiai atsitraukia nuo tvarumo temos. O ES bando balansuoti – dalis reikalavimų švelninami, atidedamas raportavimas. Galime vertinti, kad bandoma sureguliuoti anksčiau buvusį didžiulį spaudimą verslui ir suderinti tvarumo tikslus su konkurencingumu. Tvarumo tikslas – ilgalaikis, net jei trumpalaikiai politiniai vėjai jį pristabdo. Todėl verslui svarbu apsispręsti: ar išlaikyti kryptį ir toliau investuoti į tvarumą, ar laikinai susitelkti į konkurencingumą“, – verslo dilemą nusako jis.
Antanas Sagatauskas, VMG grupės valdybos pirmininkas, komentuoja, kad tvarumas pats savaime yra teigiamas dalykas, tačiau jį reikia vertinti iš globalios perspektyvos:
VERSLO TRIBŪNA
Privatų prekių ženklą „Well Done“ lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristatė 2023 m. balandžio viduryje. Per šiuos pustrečių metų jis tapo vienu populiariausių prekių ženklų Lietuvoje – jį žino daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įsitikinęs, kad erdvės augti dar yra ir jau po trejų metų privačios etiketės produkcija gali sudaryti trečdalį visų prekybos tinklo pardavimų, o „Well Done“ bus svarbi šios dalies dalis.
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Šiandien vartotojų dėmesys yra išskaidytas, todėl norint pasiekti tikslinę auditoriją, reklamos priemones reikia pasirinkti strategiškai, o vienos jų – dažniausiai nepakanka. Reklama skirtingose medijose didina prekės ženklo atpažįstamumą ir leidžia efektyviai pasiekti skirtingus vartotojų segmentus.
„Jei ES prisiima ambicingus įsipareigojimus, bet nėra mechanizmo, kuris užtikrintų, kad, pavyzdžiui, Kinija laikytųsi tų pačių standartų, mes tiesiog prarandame konkurencinį pranašumą. Tai – fundamentali problema“.
Pasak jo, pokyčių sūkuryje svarbu nepamesti ilgalaikės krypties.
„Šiandien tvarumas pasitraukė į antrą planą. Mes vis dar investuojame, tikime tuo, ką darome. Bet, pvz., kai galingiausia pasaulio valstybė pasako, kad reikia didinti naftos gavybą, kyla klausimų ar tikrai dar einame ta pačia kryptimi? Tokie signalai formuoja globalų požiūrį. Todėl, nusistačius ilgalaikį strateginį planą, labai svarbu jo laikytis. Trumpalaikiai svyravimai neturi nuvesti nuo kurso. Turime išlikti lankstūs, bet nepamesti krypties“, – pabrėžia jis.
L. Iržikevičienė, pritaria, kad ilgalaikė strategija išlieka esminiu verslo planavimo įrankiu:
„Tokie kertiniai principai kaip žaliasis kursas, tvarumas ar skaidrumas ir ekonominis Šiaurės-Baltijos šalių erdvės vientisumas išlieka aktualūs ir ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigia ji.
Laikas proveržiui
Anot L. Dičpetrio, verslo kontekste daug kalbame apie dirbtinį intelektą, jo reguliavimą ir poveikį, bet svarbu neužmiršti ir kitų tendencijų – augančio duomenų poreikio, automatizacijos, paslaugų ir produktų personalizavimo.
„Visa tai iš esmės transformuoja verslo veikimo modelius“, – teigia EY konsultacinių paslaugų padalinio vadovas Baltijos šalyse.
A. Sagatauskas dalinasi, kad VMG daugiau kaip prieš metus atidarė naują inovacijų centrą, daug investuoja į robotizaciją ir turi tam aiškių motyvų: „Atlyginimai tik augs, klausimas tik vienas: kieno sąskaita? Efektyvumo ieškoti būtina, kitaip neišgyvensi“.
Vykstant transformacijai, svarbu ne tik suvaldyti rizikas, bet ir pasinaudoti galimybėmis. Pavyzdžiui, E. Lazauskas atskleidžia, kad LGT šiuo metu įžvelgia dvi transformacijos kryptis: kliento patirties gerinimą ir karinio mobilumo didinimą.
„Turime labai skirtingų klientų – nuo verslo iki kasdien keliaujančių žmonių. Todėl kliento patirtis mums yra itin svarbi. Antroji kryptis – indėlis į karinį mobilumą. Kalbame apie infrastruktūros pritaikymą Vokietijos brigadai, papildomas geležinkelio linijas, atnaujinamus terminalus – kad karinė technika galėtų judėti, kai to prireiks. Skamba grėsmingai, bet tokia yra realybė ir galimybę stiprinti šalies saugumą privalome išnaudoti“, – sako jis.
A. Pranckevičiaus nuomone, Lietuvai atsiranda daugiau galimybių ir gamybos sektoriuje.
„Gamyba traukiasi iš Azijos ir grįžta į Europą. Tai ypač aktualu maisto pramonei. Nėra prasmės tūkstančius kilometrų gabenti produktus, kuriuos galime pagaminti čia pat – su švariu vandeniu, geromis sąlygomis ir ilgametėmis tradicijomis. Europoje turime 500 mln. vartotojų rinką, o iš Joniškio ar Pakruojo į Vokietiją konteineris nukeliauja per dieną. Lietuva turi realią galimybę užimti nišą, jei tik sugebėsime ją išnaudoti“, – ragina „Kauno grūdų“ vadovas. Be to, sako jis, jei pavyktų iki galutinio produkto atsekti CO₂ pėdsaką, Lietuva galėtų išsiskirti kaip šalis, gaminanti žalią produkciją, naudodama biometano dujas ir perdirbdama gamybos atliekas“.
L. Iržikevičienė sako, kad svarbiausia pokyčių metu – imtis lyderystės.
„Nesvarbu, ar kalbame apie tvarumą, ar apie dirbtinį intelektą – turime drąsiai žengti pirmyn. Mūsų šalis ir visas regionas gali daug išlošti platesniame Europos nepriklausomybės kontekste“, – mano ji.
