Skaitmeninė Lietuva: siekiamybė ar realybė?

Apie tai „Verslo diskusijos forume“ kalbėjosi Paulius Petrauskas, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas, Adrijus Jusas, Registrų centro generalinis direktorius, Lolita Tijūnaitienė, „CGI Lithuania“ generalinė direktorė ir Simonas Černiauskas, Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas.

Paulius Petrauskas, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas, pažymi, kad valstybė šiuo metu yra apsibrėžusi skaitmenizacijos prioritetus pvz., sumanios specializacijos koncepciją, kurioje aiškiai įvardytos technologinės pažangos sritys. Tačiau, anot patarėjo, tai, kas suplanuota prieš kelerius metus, ne visada atitinka šiandienos realijas.

„Šiuo metu Europos Komisija stipriai akcentuoja dirbtinio intelekto (DI) svarbą. Vis dėlto turime suprasti, kad masinė DI produktų gamyba vyks ne Europoje, o JAV, Kinijoje, Indijoje. Mūsų kelias – ieškoti nišinių stiprybių tokiose srityse kaip žalioji energetika, tvari pramonė, skaitmenizacija, kad galėtume optimizuoti procesus, mažinti biurokratinę naštą ir kurti greitesnes paslaugas verslui. Taip pat vis svarbesni tampa gynybos bei kibernetinio saugumo, personalizuotos medicinos sektoriai“, – galimybių senajam žemynui ir Lietuvai įžvelgia P. Petrauskas.

Jis sako, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pristatytu planu „START“ kaip tik ir siekiama transformuoti Lietuvos ekonomiką, užtikrinant spartesnį jos augimą, skatinant investicijas, inovacijas ir konkurencingumą. 

Ne greitis, o nuoseklumas

Adrijus Jusas, Registrų centro generalinis direktorius, komentuoja, kad Lietuvos viešasis sektorius turi stiprų skaitmenizacijos pamatą, kurį nuliejo prieš keliolika metų kryptingai vykdyta politika, kai dalis ES investicijų buvo skirta elektroninių paslaugų plėtrai.

„Tai buvo pirmas reikšmingas šuolis, kuris pakėlė Lietuvos viešųjų elektroninių paslaugų lygį ir padėjo pagrindus tam, ką turime šiandien. Vis dėlto  tai, kas buvo sukurta tuomet, kai kur iki šiol nėra atnaujinta. O lūkesčiai keičiasi itin sparčiai, nes naudodamiesi moderniomis verslo aplikacijomis, žmonės tokio pat patogumo tikisi ir iš valstybės. Taip atsiranda atotrūkis: viešasis sektorius, dėl natūralių reguliacinių ir teisinių barjerų, juda lėčiau nei verslas“, – teigia A. Jusas.

Anot jo, nors inovatyvių sprendimų šalies viešajame sektoriuje yra nemažai, kol kas nėra nei vienos srities, kur galėtume sakyti: „Čia jau viskas padaryta“. Situacija panaši visame viešajame sektoriuje: vienur sukuriamas geras sprendimas, pvz., VMI deklaravimo vedlys, o kitur paslaugos lieka neatnaujintos ir nenuoseklios. Visgi pokyčiai, sako vadovas, turi būti tvarūs ir neskuboti.

„Labai svarbu turėti aiškų planą, nuosekliai investuoti į plėtrą, atnaujinimą. Mums, kaip traukiniui, reikia užvažiuoti ant bėgių ir judėti savo greičiu – gal ne pačiu greičiausiu, bet tvariai ir kryptingai“, – siūlo jis.

A. Jusas pabrėžia, kad norint efektyviau valstybės lygiu siekti skaitmenizacijos, reikėtų aiškiai apibrėžti institucijų pareigas ir atsakomybes, taip pat – išgryninti aiškesnę technologinių prioritetų struktūrą. 

Didžiausi iššūkiai verslui

P. Petrauskas pritaria, kad pokyčių reikia, tačiau pirmiausia jie turėtų būti ekonominiai:

„Versle ir pramonėje krenta darbo našumas. Todėl svarbiausia užduotis – produktyvumo augimas. Kai verslas augs, bus galima tikslingai investuoti į prioritetines kryptis ir perskirstyti pajamas“, – teigia jis.

P. Petrauskas pabrėžia, kad tai nereiškia, jog visa atsakomybės našta krenta ant verslo pečių.

„Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiuo metu aktyviai imasi lyderystės – tiek formuojant ūkiškesnį valstybės požiūrį, tiek plėtojant skaitmeninę politiką. Tai apima ne tik viešąjį sektorių, bet ir technologijų kūrimą, DI sprendimų taikymą bei pagalbą verslui. Viena iš svarbiausių naujienų – mūsų inicijuotas DI fabriko projektas. Tai – visiškai naujas žingsnis ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui. Šiuo projektu Lietuva siekia įsitvirtinti kaip DI kompetencijų centras”, – pasakoja P. Petrauskas.

Lolita Tijūnaitienė, „CGI Lithuania“ vadovė, sako, kad verslo poziciją skaitmenizacijos lygtyje gerai atspindi įmonės kasmet atliekama apklausa. Jos metu bendrovė apklausia Šiaurės Amerikos ir Europos vadovus, siekdama išsiaiškinti, kas aktualu verslui.

„Pernykštės apklausos rezultatai aiškiai rodo, kad Lietuva, kaip ir visa Europa, yra pažengusi skaitmenizacijos srityje – į priekį judame maždaug triskart greičiau nei Šiaurės Amerika. Tiesa, itin išsiskiria Skandinavijos šalys, jos yra tarsi lokomotyvas visos Europos kontekste. Tačiau proveržį fiksuojame ir Baltijos šalyse, ypač pastaruosius dvejus metus“, – dalinasi  L. Tijūnaitienė.

Apklausa rodo ir tai, kas stabdo skaitmenizacijos procesą.

„Vadovai dažnai įvardija pasenusias sistemas, kurios trukdo baigti transformacijos procesus. Taip pat – finansavimo trūkumą ir talentų stygių. Pastarasis aspektas tampa vis aktualesnis: viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl organizacijos pradeda transformacijos programas, yra būtent kvalifikuotų specialistų trūkumas. Vyresnio amžiaus darbuotojai pasitraukia iš darbo rinkos, o jaunąją kartą pritraukti ir išlaikyti – vis didesnis iššūkis. Galiausiai, vadovai įvardija ir reguliacinę aplinką – teisinių pokyčių tempas dažnai trukdo greičiau judėti į priekį“, – apklausos rezultatus aptaria „CGI Lithuania“  vadovė. 

Vis dar alkani

Simonas Černiauskas, Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas, pabrėžia, kad vieni didžiausių Lietuvos pranašumų – greitis, kompaktiškumas ir talentai.

„Mes galime greitai priimti sprendimus, žinome, jeigu pasitikime vieni kitais. Taip pat turime stiprią talentų bazę. Mūsų darbuotojai talentingi, pasižymi gera darbo etika ir, svarbiausia,  vis dar yra „alkani“. Žinoma, yra rizikos užmigti komforto zonoje, ir prarasti tai, kas iki šiol mus vedė į priekį“, – perspėja jis.

Pasak jo, Lietuva gali pasigirti ne vienu sėkmingu nišiniu sprendimu kibernetinio saugumo, IoT, GovTech, FinTech ir kitose srityse, taip pat – pozityviai agresyvia, ambicinga ir sparčiai augančia startuolių ekosistema. Vis dėlto, jis sutinka ir su CGI apklausos rezultatais.

„Yra sričių, kuriose reikia pasitempti. Vienas svarbiausių iššūkių – talentų trūkumas. Taip, specialistai, kuriuos turime išsiskiria kokybe, bet jų tiesiog per mažai. Net jei dalis visuomenės persikvalifikuos ir taps DI inžinieriais ar architektais, jų vis tiek bus per mažai, kad patenkintų augantį poreikį“, – sako „Infobalt“ vadovas.

Todėl, anot jo, būtina taikyti nuoseklią migracijos politiką, kuri leistų pritraukti talentų iš užsienio. 

Yra ką eksportuoti

L. Tijūnaitienė mano, kad ieškodama geriausio kelio užsitikrinti skaitmeninę lyderystę, Lietuva gali pasimokyti ir iš kitų šalių.

„Dažnai girdime apie „e-Estonia“ kaip sėkmingą skaitmeninės valstybės prekės ženklą – jie puikiai save pozicionuoja globaliai“, – pasakoja ji.

A. Jusas papildo, kad Lietuva taip pat jau turi tarptautinės rinkos vertų sprendimų, tačiau nepasinaudoja proga jų garsiau iškomunikuoti.

„Gana greitai perėjome prie visiškai skaitmeninio dokumentų kopijų saugojimo, pažangių e. sveikatos sprendimų, e. parašo ar galimybės NT turto sandorį sudaryti per vieną dieną, kas daugelyje pasaulio šalių yra neįsivaizduojama. Iš valdžios reikėtų postūmio apie tai garsiau kalbėti tarptautinėje arenoje, tuomet ir šiuos sprendimus kuriantis verslas galėtų drąsiau prisistatyti“, – sako A. Jusas.

S. Černiauskas pritaria, kad reikia rasti būdų, kaip gražiai supakuoti ir eksportuoti Lietuvoje sukurtus skaitmeninius sprendimus:

„Apie tai intensyviai kalbamės su Vyriausybe, Inovacijų agentūra, Ekonomikos ir inovacijų ministerija. O Lietuvos pirmininkavimas Europos Tarybai 2027 m. bus puiki proga parodyti šalį kaip rimtą aukštos pridėtinės vertės skaitmeninės pramonės žaidėją“.

P. Petrauskas pabrėžia, kad valstybė gali formuoti aiškią skaitmenizacijos viziją, kuri kurtų pagrindą šalies konkurencingumui.

„Tačiau realybe šią viziją galima paversti tik stiprinant ryšius tarp viešojo sektoriaus, verslo, mokslo, inovacijų bendruomenės“, – sako jis.