Ekspertai: duomenų kultūrą kuriame kartu
Kaip šį pasitikėjimą sukurti ir kokius principus turėtų atspindėti ateities duomenų kultūra, Miglė Petkevičienė, Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ viceprezidentė, Verslo diskusijų forume diskutavo su Ugne Užgale, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) strateginių sprendimų paramos grupės vadove, Tomu Rudžiu, Valstybės duomenų agentūros (VDA) Metodologijos ir duomenų mokslo grupės vadovu, Sauliumi Zakarevičiumi, bendrovės „Merck Sharp & Dohme“ rinkos plėtros vadovu, Aidu Stoškumi, Valstybės duomenų agentūros Duomenų apsaugos skyriaus vadovu, ir Rūta Vainiene, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiąja direktore.
Dalijasi, bet baimių yra
Rūta Vainienė pasakoja, kad prekybos įmonės, ypač tinklai, yra vieni didžiausių duomenų teikėjų. Jie VDA teikia ir visų kvitų, kurių kasdien surenkama apie 1,5 mln., duomenis.
„Tai jau net ne duomenų ežeras, o visa visata. Ir šiandien tokia praktika atrodo savaime suprantama, nors iš pradžių buvo nemažai nuogąstavimų. Suprantama, jų kyla ir tiems, kas duomenų dar neteikia, bet privalės tai daryti ateityje. Į apsikeitimą duomenimis labai jautriai žiūri Konkurencijos taryba, yra buvę atvejų, kai įmonės turėjo sumokėti milijonines baudas“, – sako ji.
Pasak R. Vainienės taip pat dar gajus požiūris, kad „duomenys yra mano“ ir tai pasakytina ne vien apie prekybos sektorių.
„Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigos ilgą laiką saugojo informaciją kaip savo, net ne paciento nuosavybę. Nesu šios srities ekspertė, bet žvelgdama iš reguliacinės ir lobistinės perspektyvos suprantu, kodėl kyla galbūt nepagrįstų, bet žmogiškų baimių: kas bus, jei pateikti duomenys bus panaudoti ne tame kontekste, iškraipytai, tendencingai?“, – komentuoja ji.
Sprendžia institucijų iššūkius
M. Petkevičienė pritaria, kad dalytis duomenimis trukdo baimės dėl netinkamo jų panaudojimo, tačiau valstybė turi sprendimų, kurie padeda tokias abejones numalšinti.
„Duomenys VDA teikiami analizei, nukreiptai ne į konkretų asmenį, bet į jų visumą, jie yra apibendrinti ir nuasmeninti. Nėra galimybės identifikuoti pavienių žmonių. Šios analizės rezultatas nėra skirtas sprendimams dėl individualių asmenų priimti, tikslas – nustatyti tendencijas ir dėsningumus, kad būtų galima priimti geresnius, duomenimis pagrįstus sprendimus visuomenės naudai“, – pabrėžia A. Stoškus.
T. Rudys sako, kad VDA dirbant su milžiniškais duomenų kiekiais, metodologinių ir technologinių iššūkių išties netrūksta, tačiau juos sprendžia profesionali, kvalifikuota komanda, todėl visi jie – įveikiami. „Norėčiau tai pagrįsti pateikdamas konkretų pavyzdį – tai žiemą vykusios Valstybės duomenų konferencijos dirbtuvės, kai jungiant duomenis buvo sprendžiami valstybės institucijų iškelti iššūkiai“, – kaip bendradarbiaujant ieškoma atsakymų pasakoja jis.
Anot T. Rudžio, svarbu suvokti, kad duomenis agentūra naudoja atsakingai.
„Verta pasidžiaugti, kad mažmeninės prekybos ir vaistinių tinklai jau ne vienus metus dalijasi duomenimis su Valstybės duomenų agentūra. Šie duomenys naudingi rengiant valstybės lygiu svarbius makroekonominius rodiklius. Mano vertinimu, dalijimasis duomenimis – atsakingo verslo pavyzdys“, – akcentuoja jis.
U. Užgalė teigia, kad galimybė jungti skirtingų registrų duomenis – esminis pokytis, leidžiantis priimti taiklesnius socialinės politikos sprendimus. Pasak jos, per pastaruosius kelerius metus SADM galimybės naudoti duomenis kardinaliai pasikeitė. 2017–2018 m. analitiniai įrankiai buvo riboti, duomenys – tarpusavyje nesusiję, tačiau šiandien ministerija gali jungti įvairių registrų ir sistemų informaciją.
„Socialinės apsaugos sritis – itin plati. Norint iš esmės išanalizuoti net ir paprastą situaciją, tenka peržiūrėti mažiausiai penkių skirtingų šaltinių duomenis. Pavyzdžiui, kad suprastume, ar asmuo gavo paramą būstui, socialinę išmoką ar galbūt perkvalifikavimo paslaugą, turime įvertinti daugybę aspektų. O norėdami įvertinti kompleksines problemas ir pasekmes, turime nuosekliai, „horizontaliai“ išanalizuoti duomenis ir matyti sąsajas tarp skirtingų sistemų, duomenų bazių ir duomenų imčių“, – atskleidžia U. Užgalė.
Be duomenų nebus progreso
M. Petkevičienė pabrėžia, kad pažangios duomenų ekosistemos neįmanoma sukurti be aktyvaus verslo įsitraukimo – ypač tose srityse, kur duomenys tampa tiesioginiu impulsu inovacijoms. Farmacijos bendrovės „Merck Sharp & Dohme“ rinkos plėtros vadovas S. Zakarevičius teigia, kad be duomenų nebus progreso. Jis inovatyvios farmacijos industriją lygina su mokslo pažanga varomu vidaus degimo varikliu.
„Kaip kiekvienam varikliui reikalingas deguonis, taip inovatyviai farmacijai reikalingi duomenys. Sveika duomenų dalijimosi ekosistema taip pat reiškia pažangą, kurią lemia ne konkurencija, o kooperacija. Šioje srityje duomenų atvėrimas katalizuoja inovacijų prieinamumą. Kitaip tariant, pramonė, kuri auga dėl mokslo progreso, be duomenų bus pasmerkta uždusti. Todėl sveikos duomenų dalijimosi ekosistemos egzistavimas yra tiesiog neišvengiamas, jei norime būti kažkas daugiau, nei tik derlingas agrarinis kraštas“, – teigia jis.
Pasak S. Zakarevičiaus, viešai prieinami sveikatos duomenys turi realios įtakos Lietuvos patrauklumui vykdant tarptautinius tyrimus. Būta atvejų, kai šalis iš anksto „išbraukta“ dėl duomenų stokos. Tik valstybės institucijų pastangomis pavyko šį sprendimą pakeisti.
VERSLO TRIBŪNA
Privatų prekių ženklą „Well Done“ lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristatė 2023 m. balandžio viduryje. Per šiuos pustrečių metų jis tapo vienu populiariausių prekių ženklų Lietuvoje – jį žino daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įsitikinęs, kad erdvės augti dar yra ir jau po trejų metų privačios etiketės produkcija gali sudaryti trečdalį visų prekybos tinklo pardavimų, o „Well Done“ bus svarbi šios dalies dalis.
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Šiandien vartotojų dėmesys yra išskaidytas, todėl norint pasiekti tikslinę auditoriją, reklamos priemones reikia pasirinkti strategiškai, o vienos jų – dažniausiai nepakanka. Reklama skirtingose medijose didina prekės ženklo atpažįstamumą ir leidžia efektyviai pasiekti skirtingus vartotojų segmentus.
„Kai duomenimis dalijamasi, žmonės dirba savo darbą, siekiama bendradarbiauti, o ne konkuruoti, galima kurti vertę pacientui, valstybei, visai rinkai“, – reziumuoja S. Zakarevičius.
VDA Duomenų apsaugos skyriaus vadovas Aidas Stoškus pripažįsta, kad duomenų apsauga dažnai laikoma „svajonių žlugdytoja“, ypač kai kalbama apie duomenų įveiklinimą. Tačiau, pasak jo, tokia pozicija – klaidinga.
„Duomenų apsaugos tikslas – ne trukdyti, o užtikrinti balansą tarp inovacijų siekio ir atsakomybės, tarp organizacijos intereso įveiklinti duomenis ir žmogaus teisės į privatumą. Griežti reikalavimai nėra stabdis – jie yra kelrodis“, – pažymi jis.
Pasak A. Stoškaus, tik aiškios taisyklės ir saugumo standartai leidžia kurti pasitikėjimu grįstą duomenų kultūrą: „Kai žmonės pasitiki, jie dalijasi. Tik tada įmanomas progresas.“
Atviri visiems
VDA, pasak T. Rudžio, siekia ne tik kaupti, bet ir atverti duomenis plačiajai visuomenei.
„Turime labai aiškią viziją atverti duomenis. Kad tai padarytume saugiai ir atsakingai, didelė komanda sprendžia technologinius ir metodologinius iššūkius. Svarbiausia – užtikrinti konfidencialumą ir laikytis taisyklių“, – sako T. Rudys.
Be to, jis pažymi, kad VDA kuria daug analitinių įrankių, kurie naudingi visuomenei.
„Agentūra aktyviai kuria analitinius įrankius – pavyzdžiui, švieslentes ar duomenų analizės įrankį „Savivaldos DataLab“, kuriuo naudojasi savivaldybės. Šiuos įrankius tobuliname, organizuojame mokymus. Ateityje norėtume turėti dar daugiau duomenų, ypač tokių, kuriuos gautume bendradarbiaudami su verslu“, – planuoja T. Rudys.
A. Stoškus papildo, kad daugiausia naudos iš duomenų valstybė, verslas ir visuomenė gaus tada, kai dalijimosi jais praktika bus pagrįsta aiškumu ir pasitikėjimu.
„Duomenų subjektai turi suprasti, kokie jų duomenys renkami, kaip jie tvarkomi ir kam naudojami. Deja, privatumo politikos dažnai parašytos taip, kad jas supranta tik teisininkai. Žmonės, nors ir tikina, kad jiems rūpi privatumas, realybėje net neįsigilinę spaudžia „sutinku“, – komentuoja jis. – Norint pakeisti situaciją, pirmiausia būtina aiškiai komunikuoti apie naudą, kurią dalijimasis duomenimis atneša visuomenei. Antra – užtikrinti skaidrumą, kad būtų aišku, kas su tais duomenimis vyksta. Ir trečia – edukuoti visuomenę apie duomenų apsaugą. Kai žmogus supranta, jis ne tik nebijo dalytis, bet ir nori tai daryti“, – sako A. Stoškus.
R. Vainienė akcentuoja, kad baimės dalytis duomenimis išnyksta tada, kai atsiranda tiesioginis kontaktas ir supratimas, kaip veikia institucijos, priimančios duomenis.
„Motyvuoja ir supratimas, kokios naudos gali duoti duomenys. Kai kurios įmonės gilinasi, prašo duomenų, juos gauna ir mato šiame procese prasmę – jis ilgas ir lėtas, tačiau būtent todėl ir yra patikimas“, – mano ji.
