Legendos Richardo Rogerso įkurtos architektūros studijos RSHP architektai apie verslo centro „Sąvaržėlė“ projektą Vilniuje: vietos kontekstas tapo kūrybos ašimi
Pirmasis pasaulyje pripažintos britų architektūros studijos projektas Baltijos šalyse
RSHP asocijuotasis partneris ir naujo CBD vystomo verslo centro „Sąvaržėlė“ architektas Jackas Evansas-Newtonas sako, kad nepaisant savo dydžio, Vilnius yra neįtikėtinai jaukus miestas. Anot architekto, kiekvieną kartą lankantis Lietuvos sostinėje jį stebina žmogaus patogumui pritaikyta Vilniaus architektūra.
„Su šiuo miestu netgi galima pajusti emocinį ryšį, o tai itin reta didžiuosiuose pasaulio miestuose. Todėl projektuojant naujus pastatus norisi šį jausmą išlaikyti“, – darbų pradžią prisimena J. Evansas-Newtonas.
Britų architekto-vizionieriaus Richardo Rogerso (1933–2021) įkurtos tarptautinės architektūros studijos RSHP (buvusi „Rogers Stirk Harbor + Partners“) darbų galima rasti visame pasaulyje – tai tokie žinomi objektai kaip Pompidou meno ir kultūros centras Paryžiuje, vienas iš naujųjų Pasaulio prekybos centro pastatų Niujorke, Europos Žmogaus Teisių Teismo būstinė Strasbūre, taip pat „Lloyd’s“ ir „Leadenhall“ pastatai Londone.
Richardas Rogersas per savo karjerą gavo daugybę prestižinių apdovanojimų, įskaitant Pritzkerio premiją 2007 m., RIBA karališkąjį aukso medalį 1985 m., „Praemium Imperiale“ apdovanojimą 2000 m., AIA aukso medalį 2019 m ir kitus pasaulinio lygio apdovanojimus. 1991 m. jam buvo suteiktas riterio titulas, o 1996 m. jis tapo Lordų Rūmų nariu kaip Riversaido lordas Rogersas. Pati RSHP architektų studija yra laimėjusi daugybę apdovanojimų, įskaitant dvi Stirlingo premijas – tai prestižiškiausia Didžiosios Britanijos architektūrinė premija.
Jo įkurta architektūros studija RSHP garsėja technologiškai pažangiais, tvariais ir vizualiai išraiškingais sprendimais, kurie atsispindės ir verslo centre „Sąvaržėlė“. Šie sprendimai prisideda prie darbuotojų produktyvumo, o architektūra padaro darbo aplinką patrauklią ir įkvepiančią.
2024 m. pradžioje pradėto statyti verslo centro „Sąvaržėlė“ bendras nuomojamas plotas sieks beveik 21 tūkst. kv. m. Apie 9,5 tūkst. kv. metrų šio ploto užims didžiausias lietuviško kapitalo bankas „Artea“. Pirmajame pastato aukšte suplanuotos erdvės prekybai, maitinimo įstaigoms ir įvairioms paslaugoms, o 2-7 aukštuose įsikurs biurai.
Verslo centro išplanavimas – lankstus ir pritaikomas tiek didelėms įmonėms, tiek mažesniems verslams. Viename aukšte gali būti įrengta net daugiau nei 3,4 tūkst. kv. m ploto patalpų.
„Sąvaržėlės“ projektas vystomas vadovaujantis aukščiausiais tvarumo standartais – siekiama gauti BREEAM „Outstanding“ sertifikatą naujos statybos kategorijoje ir atitikti A++ energinės klasės reikalavimus.
Pastatas išsiskiria pažangiomis, energiją taupančiomis sistemomis – tai ne tik sprendimai, mažinantys poveikį aplinkai, bet ir gerinantys kasdienį darbuotojų komfortą. Ant stogo įrengta saulės elektrinė, o fasadai su dvigubu stiklu leis reikšmingai sumažinti elektros sąnaudas. Daug natūralios šviesos į patalpas pateks per didelius langus, aukštuose integruotus šviesos tunelius ir per visus aukštus besitęsiantį stiklinį atrijų – tai užtikrins sveiką darbo aplinką
Projektas yra pasiekęs reikšmingą raidos etapą – baigtos visų pastato aukštų statybos, o rugsėjį ketinama baigti fasado montavimą. Šiuo metu organizuojamose apžiūrose verslo bendruomenė kviečiama iš arčiau susipažinti su statybų eiga ir pastato architektūriniais bei technologiniais sprendimais.
Daug architektūrinių klausimų išsprendžiama dar neprasidėjus statyboms
„Koncepcinis projektavimas – tai tas etapas, kuriame, siekiant geriausio rezultato, vyko daugiausia diskusijų. Turėjome suderinti kliento viziją su unikaliomis Baltijos regiono savybėmis, tokiomis kaip klimatas, kultūra, urbanistinis kontekstas“, – sako J. Evansas-Newtonas.
Anot „Sąvaržėlės“ autoriaus, projektavimo procesas buvo intensyvus, tačiau labai vertingas – padėjo tvirtą pagrindą projekto sėkmei. Todėl, natūralu, jog matant kaip pastatas formuojasi statybvietėje, vaizdas, architekto žodžiais, jaudina – dar diskusijų etape priimti sprendimai ir situacijos vertinimai išbandomi realybėje.
„Dėl šios priežasties negalime likti stebėtojais iš šono – reguliariai lankomės statybų aikštelėje. Tik taip galime užtikrinti projekto ir realios statybų eigos atitiktį. RSHP tiki, jog projektas iš tiesų atgyja tik per praktinį mūsų dalyvavimą“, – pažymi architektas.
Tokio projekto negalėtume suprojektuoti kur nors kitur
J. Evansas-Newtonas sako, kad įdomiausia šio verslo centro projektavimo dalis buvo ne tik jo vieta, bet ir turtinga, skirtingų stilių miesto architektūra. Šalia intensyvaus eismo gatvės suplanuota sukurti kokybišką viešąją erdvę verslo bendruomenei ir gyventojams.
„Vilniuje susilieja sena ir nauja, gamta ir miesto gyvenimas tarsi susipynę. Negana to, analizuodami miesto planą, pastebėjome įdomų kontrastą: Sovietinių laikų pastatai nuo gatvių atitraukti linijiniu principu, o senamiesčio pastatai išrikiuoti pagal gatves, taip sudarydami perimetrinę kvartalo struktūrą“, – pastebi architektas.
Jo teigimu, architektams čia tenka sumaniai derinti skirtingus miesto laikotarpius, kad naujas pastatas natūraliai įsilietų į aplinką. Tačiau, tuo pačiu šalia „Sąvaržėlės“ nėra dominuojančio architektūrinio stiliaus.
„Šalia mūsų sklypo stovi labai skirtingų architektūros stilių pastatai: vienoje pusėje – istoriniai geltonų plytų statiniai, bažnyčios, netoliese – savitą charakterį turintis planetariumas ir modernūs biurų bokštai. Aplinkoje, kurioje nedominuoja nė vienas architektūrinis stilius, būtina atidžiai įvertinti kontekstą ir apsvarstyti, kokie kontrastai priimtini, o kokie ne“, – sako J. Evansas-Newtonas.
Architektas atskleidžia, kad pastato dizainas, pasižymintis unikalia linijine geometrija, suprojektuotas šiai konkrečiai lokacijai, todėl negalėtų būti statomas kur nors kitur. Šiame kontekste projektas tampa savotišku atsaku į daugybę skirtingų miesto architektūrinių sluoksnių.
VERSLO TRIBŪNA
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos organizacijos padarė didelį šuolį, stiprindamos savo atsparumą. Pandemija, karas Ukrainoje ir augančios kibernetinės grėsmės privertė suprasti: pavojai nėra teoriniai, jie gali ištikti bet kurią dieną. Todėl būtina pasiruošti įvairioms netikėtoms situacijoms ir stiprinti organizacijų atsparumą. Tačiau ką šiandien reiškia atsparumas: ar tai technologijų, ar organizacinės kultūros klausimas? Kokios technologijos tampa kritiškai svarbios? Ar Lietuvos organizacijos pasirengusios kelioms krizėms vienu metu? Kas gali tapti didžiausiais atsparumo testais artimiausiu metu?
Per pastaruosius penkerius metus pasaulis pasikeitė neatpažįstamai: COVID-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose, dirbtinio intelekto revoliucija, augantis kibernetinių atakų skaičius, politinės valdžios pasikeitimas JAV... Šie ir kiti įvykiai verčia valstybes, visuomenes, organizacijas ir žmones iš naujo permąstyti savo pasiruošimą įvairioms netikėtoms kritinėms situacijoms. Kaip Lietuva pasiruošusi dienai X, Y ar Z? Kaip tam rengiasi Lietuvos kritinė infrastruktūra, ką svarbu žinoti organizacijoms, verslui ir piliečiams?
Vilnius – neeilinis miestas, kuriame susipina istorija ir šiuolaikiški architektūriniai sprendimai. Todėl, kaip teigia britų architektūros legendos Richardo Rogerso įkurtos studijos RSHP architektai, įgyvendinant naują modernia architektūra išsiskiriantį projektą, net ir turint sukauptą vertingą tarptautinę patirtį, atsiveria galimybė dar labiau augti, mokytis ir ieškoti naujų sprendimų.
„Lords LB Asset Management“ yra investicijų valdymo bendrovė, kuri specializuojasi nekilnojamojo turto, energetikos, infrastruktūros ir privataus kapitalo srityse. Pagrindinė įmonės būstinė yra Vilniuje, o biurai veikia Rygoje, Taline bei Varšuvoje.
Bendrovė valdo 1,33 mlrd. Eur vertės turtą 19-yje fondų ir investicinių bendrovių, iš kurių 14 yra nekilnojamojo turto fondai. „Lords LB Asset Management“ veikla yra licencijuota ir prižiūrima Lietuvos banko.
