Sandorių specialistai: DNB ir „Nordea“ jungtuvėse stebina tik vienas dalykas
Šiandien pasirodžiusi žinia, kad Norvegijos DNB ir Švedijos „Nordea“ bankai susitarė sujungti veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir sukurti naują universalų Baltijos šalių banką svarbi ne tik bankų sektoriui, bet ir įsigijimų bei susijungimų rinkai (angl. mergers & acquisitions, M&A). Tai bus vienas didžiausių susijungimų rinkoje, besirikiuosiantis šalia tokių sandorių, kaip „Teo“ ir „Omnitel“ jungtuvės. Prie naujojo sandorio dirbo ir dirbs būrys M&A specialistų ir teisininkų.
Šarūnas Skyrius, investicinės bankininkystės bendrovės „M&A International Baltics“ partneris, sako, kad DNB ir „Nordea“ susijungimas įgyvendinamas, nes panašu, kad abu bankai nori likti Baltijos šalyse, tačiau nori pasiekti geresnių finansinių rezultatų.
„Pasiekti rezultatą be tokio veiklos apjungimo būtų sunku, arba neįmanoma, arba užimtų per daug laiko“, – kalba p. Skyrius.
Pasak jo, apjungti pajėgas yra logiškas bankų sprendimas, stebina tik pasirinkta susijungimo (angl. merger) forma, kuri vis dar yra gana reta sandorių struktūrose Baltijos šalyse.
Taip pat skaitykite:„Nors pasirinkta įgyvendinti susijungimą, man tai panašiau į bendros įmonės steigimą (angl. joint venture), nes kalbama apie lygius balsus naujajame darinyje. Taip, kapitalo dalys skirsis, tačiau balsai, kaip suprantu, pasiskirstys vienodai“, – sako p. Skyrius.
Valerijus Judinas, investicinės bankininkystės įmonės „Summa Advisers“ partneris, anksčiau VŽ komentuodamas galimą sandorį, realesniu laikė scenarijų, kad DNB perimtų „Nordea“ padalinius Baltijos šalyse, o ne įvyktų dviejų bankų padalinių susijungimas. Jį pasirinkta pajėgų apjungimo forma taip pat nustebino.
„Daug paprasčiau yra įgyvendinti įsigijimą, o ne susijungimą. Kita vertus, sandorių specialistai juokauja, kad ir susijungimas realiai yra įsigijimas, tik klausimas, kas ką įsigyja, nes įnešamas turtas juk skiriasi“, – sako p. Judinas.
Trečiasis dalyvis ir konsolidacija
VŽ žiniomis, pradiniame derybų etape dėl susijungimo dalyvavo ir Danijos „Danske Bank“, kuris Lietuvoje vis dar turi verslo bankininkystės padalinį. Mažmeninės bankininkystės padalinį Lietuvoje „Danske Bank“ yra perleidęs „Swedbankui“.
Tiesa, kaip matyti iš šios dienos naujienų, DNB ir „Nordea“ sandorį nuspręsta įgyvendinti be „Danske Bank“.
„Taip, „Danske Bank“ turtui Baltijos šalyse pastaruosius 1,5-2 metus buvo ieškoma pirkėjų. Net neabejoju, kad DNB ir „Nordea“ bent į dalį jo tikrai žiūrėjo“, – sako p. Skyrius.
Įmonių sandorių specialistai sako, kad DNB ir „Nordea“ sandoris gali būti ne pabaiga Baltijos šalių bankų konsolidacijos istorijoje.
„Neatmetu, kad konsolidacija gali vykti toliau. Tik klausimas, kas joje dalyvaus. Labiausiai tikėtina, kad joje galėtų dalyvauti Šiaulių bankas, latvių „Citadele“ arba estų LHV bankai, arba mažieji su nerezidentais dirbantys Latvijos bankai. Kita vertus, šie bankai turi užėmę tam tikras nišas bankų sektoriuje ir klausimas, ar norės keistis, jei ten jiems gerai sekasi“, – svarsto p. Skyrius.
Ponas Judinas sako, kad bankai Baltijos šalyse tiesiog stumiami į tolimesnę konsolidaciją.
„Apie bankų sektoriuje vyksiančią konsolidaciją kalbėjome dar prieš pusmetį. Tam yra net kelios priežastys – visoje Europoje griežtinamas bankų reguliavimas, didėjantys kapitalo reikalavimai ir žema palūkanų aplinka, ribojanti uždarbio galimybes. Veiklos mastas yra tas magiškas žodis, kuris gali padėti pasiekti veiklos sinergiją ir sutaupyti. Tuo keliu ir einama“, – pažymi „Summa Advisers“ atstovas.
Ne pirmas susijungimas
Marius Matonis, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ partneris ir įsigijimų praktikos vadovas, sako, kad bankų susijungimai nėra neįprasti – esą per pastaruosius 25 m. Europoje įvyko virš 30 stambių bankų susijungimų.
„Naujasis bankas vykdys veiklą kiekvienoje šalyje per filialus. Tokį modelį jau dabar naudoja bankai ir draudimo įmonės, nes jis leidžia optimizuoti banko kapitalą ir leidžia banko priežiūrą vykdyti tik vienoje, o ne trijose valstybėse“, – kalba p. Matonis.
VERSLO TRIBŪNA
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos organizacijos padarė didelį šuolį, stiprindamos savo atsparumą. Pandemija, karas Ukrainoje ir augančios kibernetinės grėsmės privertė suprasti: pavojai nėra teoriniai, jie gali ištikti bet kurią dieną. Todėl būtina pasiruošti įvairioms netikėtoms situacijoms ir stiprinti organizacijų atsparumą. Tačiau ką šiandien reiškia atsparumas: ar tai technologijų, ar organizacinės kultūros klausimas? Kokios technologijos tampa kritiškai svarbios? Ar Lietuvos organizacijos pasirengusios kelioms krizėms vienu metu? Kas gali tapti didžiausiais atsparumo testais artimiausiu metu?
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Anot jo, sandoris turės jautrių konkurencijos klausimų Lietuvoje ir Latvijoje, nes neaišku, kokios rinkos dalys bus verslo ir mažmeninėje rinkose.
„Vis dėlto, tokio pobūdžio bendras dviejų bankų verslas nėra įprastas bankiniame sektoriuje. Negalima atmesti galimybės, kad ateityje DNB arba „Nordea“ išpirks vienas kitą, arba verslas bus parduotas trečiajai šaliai“, – kalba p. Matonis.
Kiek gali tęstis pats susijungimas, specialistas prognozuoti nelinkęs – esą sandoris apima kelias ES valstybes, todėl tai gali tęstis iki 1 metų, o ilgiausiai procesus reikės derinti su bankų priežiūra atliekančiomis institucijomis.
Patarinėjo JAV bankai
Šiame sandoryje „Nordea“ bankui patarinėjo JAV bankininkystės milžinas „Goldman Sachs“, o DNB bankui – kitas JAV bankas „JP Morgan“.
Struktūrizuotus patarimus tiek „Nordea“, tiek DNB bankui teikė „PwC“.
„Nordea“ teisiniais patarėjais sandoryje buvo švedų „Gernandt & Danielsson“ ir „Sorainen“, o DNB banko – norvegų BAHR ir „Cobalt“.
