„Švyturys“ ne vienas: kainas kelia ir kiti aludariai

Dėl kainų didinimo su prekybos tinklais besiderantys aludariai prognozuoti derybų baigties kol kas nesiima.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr. — Dėl kainų didinimo su prekybos tinklais besiderantys aludariai prognozuoti derybų baigties kol kas nesiima. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Plykstelėjus ginčui tarp „Maximos“ ir „Švyturio“ dėl pastarosios ketinimų branginti produkciją, aiškėja, jog su tinklais dėl kainų didinimo sutarė arba dar derasi ir daugiau stambiųjų aludarių. Daryklų vadovai nurodo esant objektyvių priežasčių, verčiančių branginti alų. Viena jų – nuo kovo kilę akcizai.

„Su „Maxima“ deramės ir mes“, – patvirtina Marius Horbačauskas, trečios pagal dydį alaus gamintojos AB „Volfas Engelman“ generalinis direktorius.

Pasak jo, yra objektyvių priežasčių, verčiančių peržiūrėti alaus kainas.

„Nuo kovo kilo akcizas alui. Be to, nuo vasario 1 d. Lietuvoje startavo gėrimų pakuočių užstato sistema, kuri aludariams reiškia papildomas išlaidas, nes dėl užstato ženkliai – 2 – 3 kartus – pakilo stiklinių alaus butelių surinkimo kaina, atsirado papildomi kaštų. Todėl turi koreguotis ir alaus kainos“, – dėsto p. Horbačauskas.

Jis neatskleidžia, su kuriais konkrečiai tinklais deramasi dėl kainų korekcijų.

VŽ rašė, kad didžiausios aludarės UAB UAB „Švyturys – Utenos alus“ (ŠUA) pasiūlytos naujos kainos nepatiko didžiausias Lietuvos prekybos tinklui „Maxima“, tad kilo grėsmė, jog jau netrukus šiame tinkle gali nelikti ŠUA produkcijos.

Šiuo metu „Maxima“ parduotuvėse likę tik ŠUA produkcijos likučių, o nauji užsakymai yra sustabdyti. Pats ŠUA padėties nekomentuoja.

Niekas nėra apsaugotas

„Volfo Engelman“ vadovas nuo komentarų, kaip sekasi derėtis su tinklais dėl naujų kainų, susilaiko.

„Mūsų produkcijos užsakymų nesustabdė, tai galima manyti, jog derėtis sekasi kiek geriau, bet garantijų niekada nėra“, – kalba p. Horbačauskas.

Pasak jo, atvejai, kai nepavykus susiderėti kuris nors tinklas išvis atsisako kurio nors gamintojo produkcijos, Lietuvoje yra reti.

„Tačiau gan dažnai nutinka, kad po derybų tinkluose nelieka kažkokių atskirų to ar kito gamintojo produktų“, – atskleidžia aludaris.

Antros pagal dydį aludarės UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ vadovo komentaro, ar vyksta derybos su tinklais dėl alaus kainų didinimo, VŽ gauti nepavyko.

Tačiau dar pernai gruodį Marijus Kirstukas, UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ (KTG) generalinis direktorius, yra išsakęs prognozes, jog užstato už vienkartinę gėrimų pakuotę įvedimas nuo 2016 metų vasario gali kilstelėti alaus ir kai kurių kitų į užstatinę tarą supakuotų gėrimų kainas.

Tuomet jis kalbėjo, kad pradžioje, užstato sistemos įvedimo metu, KTG stengsis kainų nekeisti – žiūrės, kaip veiks sistema ir kokie bus kaštai. Pasak jo, nuo kovo padidinus akcizą, 0,5 l alaus butelis brangs 1–2 ct.

Derasi ne visi

Paklausti apie derybas su aludariais ir alaus kainų pokyčius, vieni didieji prekybos tinklai teigia, kad jos jau baigtos, kiti, – kad tebevyksta ar nevyko.

Dainius Dundulis, „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas, sako, kad derybos dėl kainų su „Švyturiu“ ir kitais aludariais šiuo metu nevyksta.

Giedrė Bielskytė, UAB „Rimi Lietuva“ Viešųjų ryšių vadovė, praneša, kad dėl naujai įsigaliojusiu akcizų alus „Rimi“ tinkle pabrango vasario pabaigoje.

„Su visais alaus tiekėjais iš naujo persiderėjome kainas – derybų rezultatai mus tenkino. Artimiausiu metu neplanuojame radikalių pokyčių alaus asortimente“, – sako ji.

Berta Čaikauskaitė, „Iki“ tinklą valdančios UAB „Palink“ Viešųjų ryšių vadovė, dėsto, kad, kaip ir kasmet, su tiekėjais vyksta derybos dėl produkcijos tiekimo kainų peržiūrėjimo.

Paklausta, su kuriais aludariais deramasi, ji sako, kad derybos vyksta su daugeliu, o būsimas kainas prognozuoti dar anksti.

„Mums svarbiausia – pirkėjų interesai. Visuomet siekiame užtikrinti, kad mūsų pirkėjai galėtų įsigyti mėgstamos produkcijos pigiau. Tikimės abiem pusėms palankių derybų rezultatų“, – kalba p. Čaikauskaitė.

Komentarai