„Lietuvos energija“ kuria inovacijų fondą: investuos į startuolius

„Tai yra galimybė mums patiems pagerinti savo veiklą, paslaugas, padidinti efektyvumą ir kokybę. Esame tradicinis verslas, o investuojant į startuolius mes galime pasižiūrėti į šią sritį kitaip. Be to, tai yra ir talentų įtraukimas į energetikos sektorių“, ­- spaudos konferencijoje pasakoja Dalius Misūnas, „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.

Rinksis aukštą riziką

Nujas fondas, kuris, tikimasi, savo veiklą pradės jau kitų metų pradžioje, investuos į pačios didžiausios rizikos startuolius: idėjos lygmens. Po pirmos atrankos į besikuriančias bendroves bus investuojamos iki 30.000 Eur siekiančios sumos. Vėlesniuose etapuose jos galės išaugti iki 500.000 Eur.

„Matome, kad yra galimybė pritraukti idėjų, matome, kad rizikos kapitalas Lietuvoje yra gerokai mažesnis nei kitose valstybėse. Be to, nemažai idėjų nepasiekia verslo stadijos, nes joms pirmas etapas yra sudėtingas, jos neturi pradinio patikrinimo su klientu, todėl toks energetikoje veikiantis fondas turi potencialo“, - tokį rizikingą pasirinkimą aiškina p. Misiūnas.

Tiesa, kartu jis ir teigia, kad pirmosios fondo grąžos, pagal pozityvų scenarijų, būtų galima tikėtis jau 2019 m., o fondo mažiausias pelningumas turėtų siekti 9-10%, tačiau tikimasi didesnio.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::0f351f7b-bfff-4bcf-aed0-da493cab9c31

Energetikoje - ne naujiena

Nors Baltijos valstybėse toks fonas bus pirmasis, tokia idėjų pritraukimo iš išorės metodika energetikos sektoriuje matoma ir kitose stambiose bendrovėse. Panašius fondus ar akceleravimo programas turi tokios energetikos kompanijos kaip „Veolia“, „Eneco“, „E-on“ ar „Fortum“.

„Vakarų Europoje tai tampa įprastine praktika, kad didžiosios energetikos kompanijos kuria savo rizikos kapitalo fondus. Savo dydžiu jie gali būti gana įspūdingi, virš 100 mln. Eur, o dažnai investuojama ir į vėlyvesnės stadijos bendroves“, - pasakoja vadovas.

Paklaustas apie tai, kodėl valstybei priklausanti kompanija pasiryžo tapti rizikos kapitalistu, kai yra tokių energetikos fondų kaip „Lords LB Asset Management“ energetikos ir infrastruktūros fondas, jis kalba, kad jų investicijos paprastai atitenka pažengusioms, jau savo infrastruktūrą turinčioms bendrovėms, o į idėjas ar visiškai jaunas ir ankstyvoje stadijoje esančias įmones jie neinvestuoja.

Ieško fondo valdytojo

Ponas Misiūnas sako, kad bendrovė tikrai pati neketina užsiimti fondo valdymu ir investicijų portfelio sudarymu. Tam artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas ir iki metų pabaigos išrinkta fondų valdymo bendrovė, kuri turi patirties investavime į ankstyvos stadijos startuolius. Vadovas kalba, kad nors rizikos kapitalo įmonių Lietuvoje ir nedaug, yra bent 5 galimi dalyviai. Be to, fondą galėtų valdyti ir kuri nors užsienio bendrovė per Lietuvoje įsteigtą filialą.

 „Mums labai svarbu, kad atsirinktume kvalifikuotą ir efektyvų partnerį, prašysime, kad būtų pademonstruota aiški patirtis startuolių plėtojime. iki metų pabaigos planuojame turėti atrinktą partnerį, o 2017 m. turėti pirmąsias idėjas tampančias įmonėmis. 2019 m. galbūt jau bus galima tikėtis ir pirmosios grąžos“, ­­­­- sako generalinis direktorius.

Beje, investuojama taip pat bus nebūtinai tik Lietuvoje.

„Tai turės būti tvarios investicijos, tos, kurios turėtų duoti grąžą. Aprėpsime ne tik Lietuvą, bet ir kitas Baltijos valstybes, galimai pasižvalgysime ir po kitas šalis, pavyzdžiui, Ukrainą“, - aiškina p. Misiūnas.

Planuojama, kad kasmet fondas investuos po 1 mln. Eur, o jo investavimo laikotarpis truks 5 metus. Dar 5 metus bus toliau brandinamos investicijų porfelio įmonės ir ruošiamos pardavimui. Eigoje „Lietuvos energija“ gali ir padidinti fondo kapitalą.

Rinkai patinka

VŽ apklaustos rizikos kapitalo valdymo bendrovės į tokią žinią sureagavo teigiamai. Anot jų, tai turėtų paskatinti Lietuvos startuolių ekosistemos kūrimąsi ir inovacijas energetikos sektoriuje. Tačiau tikėtina, kad visos jos tokį žingsnį giria, nes ketina dalyvauti „Lietuvos energijos“ inovacijų fondo valdytojo konkurse. Vaidotas Rūkas, Investuotojų asociacijos valdybos narys, taip pat kalba, kad toks bendrovės žingsnis yra labiau geras nei blogas.

„Manau, kad tai labiau teigiama iniciatyva, įmonės mastu tokia suma tikrai nėra didelė, o taip galima prisidėti prie startuolių kūrimosi. Manau, pats modelis, kad jie atrinks fondo valdytoją, o ne investuos patys, yra teisingas“, – kalba investicijų ekspertas.

Tiesa, jis pastebi ir tai, kad bendrovė pastartuoju metu vis plečia savo veiklos spektrą, bet atėjus laikui parduoti įsigijamas bendroves gali kilti problemų.

„Neseniai „Lietuvos energija“ įsigijo vėjo parkus Estijoje ir Lietuvoje, kas atrodo gan keistas valstybei priklausančios įmonės žingsnis, nors galbūt ekonomiškai naudingas. Bet reikia nepamiršti, kad jeigu valstybinė įmonė nori ką nors parduoti, tai yra didžiausias skandalas ir procedūra, kartais tam reikia priimti ir įstatymus, kad tai nepasirodytų kaip „prichvatizavimas. Tai toks vienpusiškas dalyvavimas skirtingose veiklose – tiek verslų įsigijime, tiek su rizikos kapitalo fondu – iš principo nėra blogas, bet ar bus apgalvotos visos strategijos ir kas bus, kai reikės ką nors parduoti, privatizuoti. Pati „Lietuvos energija“ viešai deklaruoja, kiek ji turi nekilnojamojo turto, kurio jai visai nereikai, juo labiau, nereikia ir valstybei, bet jo pardavimas yra gana komplikuotas. Žinoma, jeigu tai fondo veikloje tai išsprendžiama, tai visai sveikintina iniciatyva“, – apžvelgia p. Rūkas.