Laukia kur kas didesnis iššūkis nei euro įvedimas
Įmonės, kurių pajamos šiemet viršys 8 mln. Eur, 2017 m. sausio 1 d. turi būti įdiegusios audito modulį SAF-T, kuris leis mokesčių administratoriui matyti kiekvieną bendrovės operaciją iš mokesčių inspekcijos būstinės.
Aštuonių milijonų pajamų ribą peržengia apie 1.000 didžiausiųjų Lietuvos bendrovių. Tokios sistemos diegimas yra gerokai rimtesnis iššūkis nei euro įvedimas – vien tik SAF-T specifikacija apima 90 puslapių.
Kiekvienas pajudėjimas
Vaida Lapinskienė, konsultacijų bendrovės EY Vidurio ir Pietryčių Europos finansų valdymo ir apskaitos paslaugų padalinio vadovė, pažymi, kad SAF-T techninėje specifikacijoje reikalaujama teikti informaciją beveik apie kiekvieną apskaitoje užregistruotą operaciją, kiekvieną buhalterinį įrašą. Reikės pateikti ne tik apibendrintą buhalterinę informaciją (likučius), bet ir daug duomenų apie atsiskaitymus su tiekėjais ir pirkėjais, atsargų ir kito turto judėjimą, pinigų judėjimą.
Pavyzdžiui, įmonė apie operacijas su klientais turės pateikti tokią informaciją:
Kliento pavadinimas, adresas, kontaktinis asmuo (vardas ir pavardė), mokesčių mokėtojo registracijos numeris ir registracijos tipas, IBAN arba banko sąskaitos numeris, unikalus kliento kodas įmonės apskaitoje, buhalterinės sąskaitos numeris, pradinis įsiskolinimo likutis laikotarpio pradžioje, galutinis likutis laikotarpio pradžioje, sąskaitos klientui numeris, data, įtraukimo į apskaitą data, unikalus registracijos numeris apskaitos sistemoje, suma EUR ir originalia valiuta, neapmokėta suma EUR ir originalia valiuta.
Panašią informaciją reikės pateikti ir apie tiekėjus, atsargų judėjimą, ilgalaikio turto ir pinigų judėjimą.
Iki šiol sąskaitų planas Lietuvoje buvo neprivalomas. Įmonės jį sudarydavo pagal savo verslo poreikius, o Audito ir apskaitos tarnybos parengtas sąskaitų planas buvo rekomendacinio pobūdžio. Dabar vienas iš SAF-T techninės specifikacijoje nurodytų privalomų klasifikatorių yra sąskaitų planas.
„Įmonės turi dvi galimybes: arba apskaitos sistemoje turėti du sąskaitų planus: vieną, kuris atitinka verslo logiką ir poreikius, o kitą – privalomą pagal SAF-T reikalavimus, arba pertvarkyti verslui taikomą sąskaitų planą pagal SAF-T techninėje specifikacijoje pateiktus reikalavimus“, – teigia p. Lapinskienė.
Taip pat kyla klausimas, ar informacinėje sistemoje užteks laukų ir kaip juos padalinti tarp verslo ir SAF-T poreikių.
Anot p. Lapinskienės, didelėse įmonėse paprastai yra kelios IT sistemos: sąskaitos klientams gali būti išrašomos santykių su klientais valdymo sistemoje, atsargų judėjimas fiksuojamas atskiroje sandėlio sistemoje, buhalterinėms operacijoms registruoti naudojama trečia sistema, į kurią duomenys apie sąskaitas, atsargas ir kita detali informacija perkeliama tik laikotarpio pabaigoje sumine išraiška, be jokių detalių.
„Reikia inventorizuoti visas sistemas ir pasižiūrėti, ar kaupiama informacija atitinka SAF-T reikalavimus. Gali prireikti ir papildomų IT sistemų, kurios konsoliduotų visą SAF-T reikalingą informaciją vienoje vietoje“, – teigia p. Lapinskienė.
Viskas lietuviškai
Didelės įmonės dažnai turi tarptautinių sąsajų, kurios uždavinį padaro dar sudėtingesnį. Daugybė užsienio kompanijų antrinių įmonių Lietuvoje taiko iš pirminės įmonės nuleistą sąskaitų planą. Kartais apskaita tvarkoma centralizuotai, dažnai kažkur užsienyje, IT sistemos irgi neretai palaikomos užsienyje.
„Norint ką nors pakeisti tarptautinėse struktūrose, reikia planuoti iš anksto. Audito bylos diegimo išlaidas reikia įrašyti ir į 2016 m. biudžetą“, – teigia p. Lapinskienė. Anot jos, didelei įmonei gali nepakakti ir 20.000 Eur.
Jei Lietuvoje registruoto juridinio asmens – užsienio kapitalo antrinės įmonės – apskaita perkelta į paslaugų centrą kitoje valstybėje, greičiausiai apskaita tvarkoma užsienio kalba, o Lietuvos mokesčių administratorius reikalauja, kad SAF-T duomenys būtų pateikiami lietuvių kalba.
Anot p. Lapinskienės, duomenyse bus daug konfidencialios verslo informacijos, ji keliaus elektroniniu būdu, todėl reikia pasirūpinti jos saugumu visoje jos perdavimo grandinėje.
Šalia diegiamos ir kitos išmaniojo mokesčių administravimo sistemos dalys.
Naudojant važtaraščių posistemę i.VAZ reikės realiu laiku teikti informaciją apie keliaujančius krovinius, o naudojant sąskaitų faktūrų informaciją i.SAF teks kas mėnesį siųsti duomenis apie išrašytas ir gautas sąskaitas. Naudojant anksčiau minėtą audito bylą SAF-T duomenis reikės teikti, jeigu pareikalaus valstybės institucija.
Paklausta, kaip dera visos šios sistemos kartu, VMI atsakė, kad i.SAF ir i.VAZ duomenų teikimas rengiamas SAF-T techninės specifikacijos pagrindu, todėl SAF-T specifikacijos keitimas nenumatomas arba jis bus minimalus.
Slapti algoritmai
Anot p. Lapinskienės, SAF-T audito rinkmena leidžia mokesčių administratoriui nešališkai vertinti pirminę informaciją apie įmonę, naudoti mažiau žmogiškųjų išteklių.
„Portugalijos patirtis, kurioje tokia sistema jau veikia, rodo, kad įvairūs mokesčių pažeidimai fiksuojami labai greitai, – teigia p. Lapinskienė. – Viena informacija tikrinama su kitose sistemose esančia informacija, mokesčių administratorius naudoja tik jam žinomus algoritmus rizikingiems sandoriams atpažinti.“
VERSLO TRIBŪNA
Lietuva yra Baltijos šalių lyderė sutelktinio finansavimo rinkose, taip pat investuojant ir į nekilnojamąjį turtą (NT). NT rinkos aktyvumas, specialistų vertinimu, jau pasiekė 2021 m. Kokios NT perspektyvos, grėsmės, galimybės ir kaip tai atsiliepia investuotojų elgsenai?
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
UAB „Sapiegos klinika“ tęsia plėtrą – spalio 1 d. Vilniuje, „Hero“ verslo centre, duris atvers ketvirtoji dermatologijos ir plaukų klinika. Joje klientams bus siūlomas platus paslaugų spektras – nuo odos darinių diagnostikos iki estetinės medicinos procedūrų ir plaukų transplantacijos. Pasak bendrovės vadovės Kristinos Budnikienės, daugiau kaip 1 mln. Eur į naują įrangą investavęs klinikų tinklas auga orientuodamasi tik į kliniškai pagrįstas technologijas ir rezultatą iš esmės.
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimas jaučiamas visose Baltijos šalyse, Lietuvoje aktyvumas kaip 2021-aisiais, o nuotaikos pozityvios, sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ Verslo vystymo Latvijoje ir Estijoje vadovas Arnoldas Antanavičius: „Lietuva nubėgo į priekį ir Lietuva dabar yra lyderė“.
Tačiau portugalų patirtis taip pat rodo, kad ši sistema nėra statiška. Nuo 2007 m. iki 2013 m. tris kartus keitėsi informacijos pateikimo reikalavimai.
Kada reikia įdiegti audito rinkmeną SAF-1
Kai 2015 m. grynosios pardavimo pajamos viršija 8 mln. Eur, – 2017 m. sausio 1 d. prasidedančių ir vėlesnių laikotarpių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis.
Kai 2016 m. grynosios pardavimo pajamos viršija 700.000 Eur, – 2018 m. sausio 1 d. prasidedančių ir vėlesnių laikotarpių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis.
Kai 2017 m. grynosios pardavimo pajamos viršija 45.000 Eur, – 2019 m. sausio 1 d. prasidedančių ir vėlesnių laikotarpių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis.
Šaltinis: VMI
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 6 d.
