Ekspertai: be prioriteto švietimui, nebus proveržio ekonomikoje
Europos Sąjunga (ES) neseniai išleido Europos konkurencingumo kelrodį. Prof. dr. Edita Gimžauskienė, KTU strateginių partnerysčių prorektorė, apžvelgia, kad dokumentas remiasi trimis pagrindiniais prioritetais: kaip sumažinti inovacijų atotrūkį, lyginant su kitom pasaulio šalimis, kaip suderinti ambicingus dekarbonizacijos tikslus su konkurencingumu ir kaip sumažinti priklausomybę bei padidinti saugumą. Marius Stasiukaitis, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras, sako, kad Lietuva nelaukė, kol šis dokumentas pasirodys ir darbus pradėjo gerokai anksčiau.
„Šalies ekonomika, nepaisant visų ES konkurencingumo iššūkių, sparčiai augo pastaruosius 20 metų: pagal BVP vienam gyventojui, buvome tarp greičiausiai augusių ES narių, pagal kai kuriuos rodiklius jau priartėjome prie ES vidurkio arba net jį pasiekėme. Tačiau pagal darbo užmokestį vis dar stipriai atsiliekame nuo Vakarų Europos, be to, mūsų ekonomikos augimą lemia ne efektyvumo šuolis, o tai, kad dirbame daugiau valandų“, – komentuoja jis.
Anot viceministro, Lietuvos ekonomikos augimą vis dar lemia mažos pridėtinės vertės veiklos, todėl būtina spartinti transformaciją. Aukštųjų technologijų sektoriai turi didelį potencialą, tačiau kol kas jų dalis ekonomikoje nedidelė – pavyzdžiui, gyvybės mokslai dar nepasiekia užsibrėžto 5 proc. BVP tikslo. „Dabartinio tempo nepakanka – reikia ambicingų sprendimų ir investicijų“, – sako M. Stasiukaitis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad regionai vis dar stipriai atsilieka nuo didmiesčių. „Vienintelis būdas keisti situaciją – pritraukti į regionus daug aukštos pridėtinės vertės investicijų, kurios kurtų daugiau gerai apmokamų darbo vietų, skatintų konkurenciją dėl talentų, keltų atlyginimus. Tačiau visa tai reikalaus ir naujų kompetencijų. Turės prisitaikyti ir švietimo sistema – be jos proveržio nei verslas, nei ekonomika nesugebės žengti į aukštesnį lygį“, – teigia M. Stasiukaitis.
Skaičiai kelia nerimą
Vydūnas Trapinskas, „Investuok Lietuvoje“ užsienio talentų plėtros programos „Work in Lithuania“ vadovas, primena, kad Lietuva išskirtinio proveržio siekia STEAM sektoriuose.
„Lietuvoje į STEAM krypties specialybes įstojančių moksleivių skaičius yra didesnis nei ES vidurkis. Tačiau net 50 proc. jų yra vadinamieji krituoliai (angl. drop out), kurie studijų nebaigia“, – teigia jis.
V. Trapinskas pateikia dar vieną pavyzdį, kuris leidžia geriau suprasti, kaip „išsibarsto“ potencialas.
„Iš 100 proc dešimtokų tik apie 30–40 proc. dvyliktoje klasėje išlaiko valstybinį matematikos egzaminą. Iš jų tik apie 20–30 proc. stoja į aukštąsias mokyklas. Tik 20 proc. jų renkasi STEAM kryptis, o jas baigia 10 proc. šių jaunuolių. Tik apie 5 proc. galiausiai dirba STEAM srityje ir tampa aukštos kvalifikacijos inžinieriais, programuotojais ar biotechnologais“, – vardija jis.
Ugdyti ir išlaikyti talentus
KTU studijų prorektorė doc. dr. Kristina Ukvalbergienė sako matanti du strateginius kelius, kuriuos reikėtų plėtoti paraleliai: skatinti besimokančiuosius rinktis aukštesnio lygmens išsilavinimą ir kurti sistemą, kuri pritrauktų bei išlaikytų talentus Lietuvoje.
„Jeigu norime kurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, plėtoti aukštąsias technologijas, būtina investuoti į aukštos kvalifikacijos kompetencijų ugdymą, o tam tikrai nepakanka vien bakalauro studijų – reikia ruošti jaunuolius magistrantūros, doktorantūros studijoms“, – mano ji.
Deja, prorektorė primena, kad šiuo metu Lietuvoje nėra nuoseklios gabių vaikų identifikavimo ir ugdymo politikos, todėl dalis potencialo neatrandamas arba prarandamas dar ugdymo procese, ypač regionuose. „Įtraukusis ugdymas labai svarbus, jis padeda integruoti individualiųjų poreikių turinčius vaikus. Tačiau gabiems vaikams neskiriamas papildomas dėmesys, jie tiesiog gerai mokosi ir tarsi savaime praeina per sistemą, tačiau dėl pagalbos trūkumo savo gabumų pilnai nerealizuoja, – teigia prorektorė“.
Pasak K. Ukvalbergienės, ne mažiau svarbu kelti bendrą mokymosi lygį mokyklose. „PISA duomenimis Lietuvoje apie 28 proc. mokinių nepasiekia minimalaus matematikos žinių lygio, todėl svarbu didelį dėmesį skirti bazinių gebėjimų stiprinimui, tokiu būdu mažinant žemus pasiekimus turinčių moksleivių dalį“, – teigia ji.
Be to, pasak prorektorės, nekinta situacija ir aukštojo mokslo institucijose: „Jau kelerius metus Lietuvoje valstybės finansuojamų doktorantūros ir magistrantūros studijų vietų skaičius neauga, lietuvių, stojančių į doktorantūrą, skaičius mažėja, o didžioji dalis užsienio studentų po studijų išvyksta iš Lietuvos“.
K. Ukvalbergienė sako, kad galėtume remtis Danijos pavyzdžiu – ji yra nustačiusi, kiek studijas baigusių užsieniečių nori išlaikyti šalyje, kad šie dirbtų kvalifikuotą darbą ir tam skiria papildomą finansavimą.
„Kai yra atsakomybė ir resursų, yra ir rezultatai. Mes taip pat turime potencialo, tik reikia jį pastebėti ir auginti“, – tikina prorektorė.
Inžinerijai – strateginis prioritetas
Tomas Prūsas, Panevėžyje veikiančios „Harju Elekter“ vadovas, skaičiuoja, kad inžinerinės pramonės sektoriaus įmonėse Lietuvoje dirba apie 63.000 žmonių arba daugiau nei 4 proc. visų dirbančiųjų.
„Vis dėlto, turint omenyje, kad maždaug 15 proc. žmonių turi natūralų polinkį į inžineriją, akivaizdu, kad nemaža dalis savo galimybių neišnaudoja. Kodėl? Nes jų tam tinkamai neparuošė. Maždaug pusė Lietuvos abiturientų nežino, ką studijuos. Kaip galime tikėtis, kad penkiolikmetis, neapsisprendęs dėl ateities, teisingai pasirinks egzaminus ar gimnazijos profilį? Švietimo sistema šiuo metu palieka per daug erdvės atsitiktinumui“, – sako jis.
VERSLO TRIBŪNA
Viena didžiausių pastatų priežiūros įmonių Lietuvoje – „City Service Engineering“ – ryžtingai žengia į skaitmeninę ateitį. Kryptingai diegdama dirbtinio intelekto (DI) sprendimus, bendrovė didina veiklos efektyvumą, mažina žmogiškųjų klaidų riziką ir kuria didesnę pridėtinę vertę klientams.
Vilniaus šilumos tinklai tapo AB „Miesto gijos“ ir pristatė prekių ženklą „Gijos“. Tačiau naujas pavadinimas – tik dalis didžiausios Lietuvoje šilumos tiekimo ir gamybos bendrovės transformacijos. Įmonės vadovas Gerimantas Bakanas pasakoja, kas lėmė pokyčius, kaip veikia naujoji miesto energetikos ekosistema ir kokios naudos diegiamos inovacijos atneš vilniečiams ir šalies gyventojams.
Europos humanitarinis universitetas (EHU) Vilniuje, tęsiantis lyčių studijų tradicijas, pradėtas dar 2000-aisiais, vykdo išskirtinę į praktinę sociologiją orientuotą „Lyčių studijų“ magistrantūros programą, skirtą gilintis, kaip lyties aspektas veikia mūsų kasdienį gyvenimą, darbo rinką, politiką, kultūrą ir visuomenės gerovę. Ši programa suteikia žinių ir kompetencijų, leidžiančių veiksmingai nagrinėti sudėtingas visuomenės problemas, kurių ištakos susijusios su lyčių normomis ir stereotipais, ir siūlyti jų sprendimus.
Bendrovės „Coca-Cola HBC“ padalinys Lenkijoje ir Baltijos šalyse CO₂ emisijas visoje vertės grandinėje sumažino 37 proc., skaičiuojant nuo 2017 metų. Sparti pažanga palaiko „Coca-Cola HBC“ grupės tvarumo tikslą „NetZeroby40“ – įsipareigojimą pasiekti nulines emisijas visoje vertės grandinėje iki 2040 metų. Bendrovė nuosekliai renka duomenis ir pateikia ataskaitas, rodančias vietinės veiklos poveikį ir pažangą. Praėjusiais metais „Coca-Cola HBC“ Lenkijoje ir Baltijos šalyse paskelbė socialinio–ekonominio poveikio rezultatus, o šiandien pristato naujausius tvarumo duomenis.
T. Prūsas akcentuoja, kad verslo pozicija yra vieninga: ateities profesijos bus inžinerinės. Tam, kad šiomis specialybėmis susidomėtų vaikai, turi stengtis ir švietimo sistema, ir verslas.
„Mums reikia važiuoti į mokyklas, rodyti pavyzdį, atverti gamyklas. Inžinerinė pramonė tai jau daro – organizuojame STEAM čempionatus, kviečiame vaikus į ekskursijas, pasitelkiame apklausas. Patys gamykloje įsteigėme akademiją, turime dėstytoją, vežame moksleivius į gamyklą – vien šiemet apsilankė 23 autobusai. Tai – realūs žingsniai, kurie vaikams suteikia pirmąją inžinerijos patirtį. Lietuva neturi nei dujų, nei naftos – viską turime užsidirbti kompetencijomis. Jei padėsime šiandieniniam pirmokui kurti vertę 2040-aisiais, tai bus sėkmės istorija“, – siūlo vadovas.
Ko ieško rinka
Andrius Francas, personalo atrankos bendrovės „Alliance for Recruitment“ partneris, komentuoja, kad valstybės poreikio turėti pakankamai aukštos kvalifikacijos STEAM specialistų, reali situacija neatspindi.
„Rinkai reikia inžinierių, jų ieško ir tie, kurie gali mokėti aukštus atlyginimus, ir tie, kurie negali. Ir jei pokytis neįvyks, dalis įmonių paprasčiausiai bankrutuos arba turės greitai taikyti robotizacijos ir automatizacijos sprendimus“, – pabrėžia A. Francas.
Nors be inovacijų konkurencingumo lygio kelti nepavyks, M. Stasiukaitis akcentuoja, kad inovacijos prasmės turi tiek, kiek jos prisideda prie ekonomikos augimo ir gebėjimo generuoti pajamas.
„Čia ir slypi mūsų iššūkis: Lietuva turi puikių mokslinių pasiekimų ir mokslininkų, tačiau klausimas – ar sugebame tai paversti pelningais verslais? Pavyzdys – „Thermo Fisher Scientific“, kurianti milijardines apyvartas, sumokanti daug pelno mokesčio. Tokie atvejai turėtų tapti mūsų siekiamybe“, – teigia viceministras.
Deja, šalies inovacijų ekosistema kol kas tokio rezultato negeneruoja:
„Vertinant pagal investicijas į inovacijas, nuo Šiaurės šalių atsiliekame maždaug tris kartus, o nuo tokių lyderių kaip Pietų Korėja ar Izraelis – penkis. Inovacijų indeksuose esame 22 vietoje iš 28 ES šalių, o pasauliniuose vertinimuose – 32 vietoje. Akivaizdu, kad dar yra ką tobulinti. Jeigu susidėliosime aiškią strategiją ir investuosime į sparčiai augančias sritis – informacines technologijas, dirbtinį intelektą, gynybos, inžinerinę pramonę – rezultatas gali būti visai kitoks“.
