Skaitmeninės skaitymo formos klesti, bet ir popierinės knygos nepraranda pozicijų

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr. — Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Man skaitymas visada buvo didžiausias malonumas, kai įsitaisęs atokaitoje atsiverti dar naują, niekieno nenučiupinėtą knygą, kuri lentynoje kantriai laukė nuo paskutinės Knygų mugės. Sėdėdama su knyga oro uoste ar lėktuve dažnai pastebiu, kad tokių kaip aš – besitampančių popierinę knygą – vis mažiau, nes dauguma jau seniai įlindę į elektroninių knygų skaitykles. Pagreitį įgavo ir audioknygų formatas, o knygų balsais tampa garsūs aktoriai ir politikai.

Nors tiesa, kad ekrano laikas daro įtaką tradiciniams skaitymo įpročiams, skaitmeninio turinio ir skaitymo santykis yra sudėtingesnis, nei galime įsivaizduoti. Skaitmeninis skaitymas iš tiesų populiarėja, ypač tokios jo formos kaip elektroninės knygos, garso knygos ir skaitmeniniai žurnalai. 2023 m. bibliotekose buvo pasiskolinta 662 mln. skaitmeninių leidinių (elektroninių knygų, audioknygų ir žurnalų), ir per metus tas skaičius išaugo 19%. Taigi, nors ekrano veikla, pavyzdžiui, socialiniai tinklai ir vaizdo įrašai, neabejotinai konkuruoja dėl mūsų dėmesio, akivaizdu, kad skaitmeninės skaitymo formos klesti.

Laikas, praleidžiamas prie ekrano, nenaikina tradicinio knygų skaitymo, tik keičia jo formą. Šiandienos skaitytojai prisitaiko, derindami formatus, ieškodami naujų būdų, kaip vartoti istorijas, nesvarbu, ar tai būtų popierius, garso knygos ar telefonai. Skaitymo ateitis neišnyko, ji tiesiog evoliucionuoja.