Kodėl investavimas į Baltijos biržą tampa patrauklesniu?

„Sakoma, kad visur gerai, bet namuose geriausia. Šį posakį galima būtų pritaikyti ir Baltijos biržai, veikiančiai jau 30 metų, kurioje listinguojamos įmonės ir kotiruojamos obligacijos turi gerus įverčius, aukštus pajamingumus. Sakyčiau, kad investuotojai gali rinktis iš daugelio  instrumentų, todėl galvojant apie investicinį portfelį nebūtina toli žvalgytis“, – kalba Tomas Varenbergas, „Artea“ banko investicijų valdymo tarnybos vadovas.

„Pastarųjų dešimties metų Vokietijos DAX indeksas (vok. Deutscher Aktienindex arba pagrindinis Vokietijos vertybinių popierių indeksas)  buvo 7,1%*, o Baltijos biržos – 8,9%*. Nors S&P 500 indekso, kuris yra 13,8%*, Baltijos birža nesiekia, tačiau grąža vis tiek labai gera. Manau, kad investuotojams naudinga bent dalį savo portfelio turėti namų rinkoje“, – atkreipia dėmesį Sigita Pranckėnaitė, investuotoja, „Moore Mackonis“ partnerė.

„Namų rinka“ dažnam investuotojui yra artimesnė ir suprantamesnė, nes galima detaliau stebėti įmones, jų veiklą, greičiau pamatyti verslo pasikeitimus.

„Rinkos ir verslo artumas yra svarbu. Juk daugumos įmonių, į kurias investuojama, paslaugomis dažnas ir naudojasi, perka gaminius. Kartu gali stebėti progresą, kaip verslai auga ir tobulėja. Vietos įmonių vadovams užduoti rūpimus klausimus yra gerokai lengviau, lyginant su kitomis užsienio rinkomis, kur asmeninio dėmesio gauti gali būti sudėtinga“, – detalizuoja T. Varenbergas.

S. Pranckėnaitė antrina, kad investuojant „namų rinkoje“ galima greičiau reaguoti į rinkos naujienas, lyginant su investicijomis užsienio šalyse, kai veiksmai dažnai būna gerokai pavėluoti.

Gediminas Varnas, „Nasdaq Vilnius“ prezidentas, atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalims būtina išnaudoti savo rinkos potencialą, skatinant investicijas į vietines bendroves.

„Tai leistų vietinėms įmonėms augti ir dalintis sukurta verte su investuotojais, kartu prisidedant prie ekonomikos augimo bei vertės generavimo šalies viduje. Pavyzdžiu galima laikyti Švediją, kur stiprus patriotiškumo jausmas skatina gyventojus investuoti į vietos įmones, atitinkamai ne tik formuojasi emocinis ryšys, bet bendrovės auga ir dalinasi sukurta verte su investuotojais“, – apie investuotojų elgsenos reikšmę kalba G. Varnas.

Vis dar daug mitų

Baltijos šalių birža ne visada pelnytai yra apgaubta mitais. Investuotojai pastebi, kad sklandančios nuomonės dažnai yra tolokai nuo realybės. Pavyzdžiui, vienas iš mitų susijęs su likvidumu.

T. Varenbergas sutinka, kad likvidumo reikia investiciniam portfeliui suformuoti, tačiau, nesant likvidumo, investuotojai turi didesnius įverčius ir dividendinius pajamingumus.

„Kita vertus, kai rinkoje vyksta dideli svyravimai, negalima net lyginti, kokie pokyčiai nutinka labai likvidžiose rinkose, lyginat su mūsų rinka. Būtent dėl mažesnio likvidumo reaguojama lėčiau, tačiau neturime ir robotų, stovinčių už algoritminių prekybos įrankių ir pan. Taigi likvidumas yra gerai, kai norima pasipildyti pozicijas portfelyje, tačiau faktas – Baltijos biržoje likvidumas rodo augimo tendenciją. Vadinasi, į portfelį įtraukus ir Baltijos šalių įmonių akcijų, galima tikėtis ir didesnės grąžos“, – kalba T. Varenbergas.

Rinkos sentimentą arba kokie yra akcijų rinkos rezultatai, geriausiai atskleidžia indeksai. G. Varnas sukonkretina, kad OMX Baltic Benchmark indeksas, kurį sudaro didžiausių ir likvidžiausių Baltijos bendrovių akcijos, 2025 m. pirmąjį pusmetį augo 15,89% (atitinkamai parėjusių metų pirmą pusmetį 0,48%).

„Puikius rezultatus Baltijos rinkoje rodo ir „Nasdaq Vilnius“ vietinis indeksas, kuris per pirmąjį pusmetį paaugo 12,73% (atitinkamai parėjusių metų pirmą pusmetį 3,55%). Prekybos apyvarta per pirmąjį 2025 m. pusmetį akcijomis sudarė 324 mln. Eur, o obligacijomis – 68 mln. Eur. Tarp aktyviausiai prekiaujamų bendrovių išsiskyrė „Artea“ bankas, „Enefit Green“, „LHV Group“, „Tallink Grupp“ ir „Ignitis grupė“, – vardija G. Varnas.

Asmeniniai prioritetai – portfelyje

Kiekvieno investuotojo tikslas – susiformuoti portfelį, nešantį didžiausią grąžą. S. Pranckėnaitė pasakoja, į ką ji atkreipia dėmesį, planuodama savo investicijas Baltijos rinkose.

„Savo portfelyje turiu dvi likvidžiausias akcijas ir keletą mažiau likvidžių. Formuodama portfelį, atsižvelgiu į įmonių kapitalizaciją, stebiu, kad skolų rodikliai būtų „sveiki“, įvertinu bendrovės finansinius duomenis, pavyzdžiui, kad būtų geras pajamingumas. Kartu stebiu, jog akcijos kainos ir pelno santykis būtų tinkamas“, – detalizuoja pašnekovė.

T. Varenbergas turi daug investavimo patirties Baltijos šalių biržoje. Per dvidešimt metų gerokai pasikeitė jo investavimo prioritetai ir portfelio struktūra.

„Pirmoji mano investicija 2005 m. buvo į „Aprangos“ akcijas. Kaip žinome, 2007 m. antroje pusėje prasidėjo ekonominė krizė ir tada supratau, kad mano sprendimas savo portfelyje turėti tik įmonių akcijas nepasiteisino. Taigi pradėjau investicijas diversifikuoti į akcijų ar obligacijų fondus. Ši praktika padėjo kitame cikle nepatirti didelių nuostolių ir atitinkamai uždirbti didesnę grąžą. Kartu teko konservatyviau diversifikuoti investicijas – pakeisti fondus į obligacijas. Beje, obligacijos generuoja apie 5-6% grąžą“, – detaliai savo asmeninį portfelį pristato T. Varenbergas.

Kaip diversifikuoti investicijas?

Svarstantys investuoti tik Baltijos šalių biržoje, kelia klausimą – ar įmanoma tinkamai diversifikuoti investicijas ir suvaldyti riziką bei turėti pilnavertį portfelį. Vertindamas biržoje esančius instrumentus: akcijas, obligacijas, valstybės vertybinius popierius, T. Varenbergas pabrėžia, kad jų pakanka, tačiau kiekvienas investuotojas turi suprasti ir įvertinti  riziką, kad pavyzdžiui diversifikuoti investicijų geografiniu  aspektu, nepavyks.

T. Varenbergas investuotojams turi du patarimus, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, formuojant investicinį portfelį.

„Jeigu jus domina tik akcijos, tuomet galite rinktis ir Baltijos šalių fondą.  Tokiu atveju fondo valdytojai už jus atliks įmonių analizes ir jums tereikės sekti naujienas, skaityti straipsnius, kitaip tariant, rinkomis domėtis laisvalaikiu. Jeigu turite daugiau laiko ir noro išsamiau gilintis į rinkos aktualijas, tada turėtumėte sekti rinkos tendencijas, analizuoti bendrovių rezultatus, pokyčius versluose ir pats spręsti, kur investuoti“, – kalba T. Varenbergas.

Svarbu žengti pirmą žingsnį

Pasiryžti pradėti investuoti dažnam yra sunku, bet ekspertai tvirtina, kad tikrai įmanoma. S. Pranckėnaitė skatina neatidėlioti, susikaupti ir padaryti pirmąją investiciją. Tuomet stebėti rodiklius, domėtis naujienos ir pagalvoti, kaip būtų galima formuoti portfelį, kaip palaipsniui jį diversifikuoti, kad pasiektumėte užsibrėžtų tikslų.

„Esu pasyvi investuotoja. Kasdien skiriu keliolika minučių, per kurias peržvelgiu investicijų rezultatus ir perskaitau rinkos naujienas. Kiekvieno mėnesio bei metų pabaigoje fiksuoju investicijų rezultatus. Beje, 2024 m. pabaigoje fiksavau savo investicijas bei susitvarkiau investicinę sąskaitą, nes ją reikėto susieti su vertybinių popierių sąskaita. Svarbu žinoti, kad nuo šių metų visi Lietuvos gyventojai gali atsidaryti investicinę sąskaitą, tereikia apie tai išsamiau pasidomėti savo banke“, – sako S. Pranckėnaitė.

„Investavimas į Baltijos biržą yra sąlyginai paprastas, galima pradėti net ir nuo vieno euro. Visi šalies bankai suteikia galimybes investuoti. Mokesčiai taip pat nėra itin dideli. Beje, analizuojant „Artea“ banko 20.000 akcininkų struktūrą, matome, kad 15.000 akcininkų yra iš Estijos, o 5.000 – iš Lietuvos. Įdomu tai, kad akcininkų iš Estijos padaugėjo po II pakopos pensijų reformos, kai žmonės galėjo atsiimti savo lėšas ir nusprendė investuoti savarankiškai“, – pavyzdį, kokiomis aplinkybėmis žmonės pradeda investuoti, pateikia T. Varenbergas.

„Nasdaq Vilnius“ prezidentas sutinka su nuomone, kad daugelis žmonių vengia investavimo, nes mano, kad tai sudėtinga ar rizikinga. Bet jis atkreipia dėmesį, jog taupyti pinigus banko sąskaitoje gali būti neefektyvu, nes infliacija gali sumažinti jų vertę.

„Investavimas suteikia galimybę išlaikyti ir didinti pinigų vertę bei užtikrinti finansinį saugumą ateityje. Nors yra mitų apie investavimo pavojus, tačiau diversifikacija ir mažos pradinės investicijos gali padėti sumažinti riziką ir padėti pradėti investuoti savarankiškai“, – apibendrina G. Varnas.

* „Bloomberg“ duomenimis

Svarbu žinoti: čia pateikiama informacija yra tik pristatomasis rinkodaros pranešimas. Ji negali būti vertinama kaip pasiūlymas įsigyti kurių nors finansinių priemonių, jas parduoti ir (ar) sudaryti sandorį (-ius).

Atkreipiame dėmesį, kad investavimas yra susijęs su tam tikra rizika, todėl, prieš priimdami sprendimą investuoti, turite įvertinti, kad tam tikromis aplinkybėmis, kurios nepriklauso nuo AB „Artea“ banko valios ir veiksmų, investicijų vertė gali ir didėti, ir mažėti, ankstesnės investicinės veiklos rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų. Investicijos gali būti ir pelningos, ir nuostolingos, Jūs galite negauti finansinės naudos, prarasti dalį ar net visą investuotą sumą. AB „Artea“ bankas nėra atsakingas už jūsų sprendimus, priimtus remiantis čia pateikiama informacija.