Šizofreniška „nenaudėlio“ Kataro sėkmė

Globalias ambicijas stiprina įžūlia daugiavektorine politika

Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas al Thani ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Brendano Smialowskio (AFP / „Scanpix“) nuotr.

P. S. Ir karo gaisrų (Izraelis, anot premjero Benjamino Netanyahu, septyniuose frontuose ginasi nuo civilizacijos priešų) kontekste Post Scriptum nelogišką kėlimą į pradžią galima laikyti keistų (nuosaikiai tariant) laikų alegorija. Pirmo 47-ojo Amerikos prezidento Donaldo Trumpo užsienio vizito gegužę į Saudo Arabiją, Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) išvakarėse skandalą sukėlė žinia, kad balandžio 3 d. San Antonijaus oro uoste nusileido „Boeing 747-8“ – „skraidantys rūmai“ su dviem miegamaisiais, keliomis svetainėmis, biuru, dviem vonios kambariais etc. Kataro emyro dovana JAV prezidentui už maždaug 400 mln. JAV dolerių. D. Trumpas išradingai vengė pokalbių tema, ką darys su orlaiviu baigęs prezidentauti, vadino sukčiais, nevykėliais nurodžiusius, kad tokios dovanos nepadorios. Padorumas niekuo dėtas – prezidento žento, buvusio patarėjo Jaredo Kushnerio investicinė kompanija „Affinity Partners“ nuo 2021 m. valdo Kataro suverenaus fondo pinigus, kuriuos investuoja ir į Izraelį, nors Kataras žydų valstybės oficialiai nėra pripažinęs. Sūnus Ericas Trumpas pavasarį sudarė sandorį dėl golfo klubo Katare „Trump International“ statybos. Izraelio derybininkai reguliariai (pavyzdžiui, strateginių reikalų ministras Ronas Dermeris birželio 4 d., likus gerai savaitei iki karo su Iranu) komunikuoja su tarpininku Kataru. Tai vos dalis mažos šalies sėkmės istorijos. Nebūtinai logiškame pasaulyje sunkiai derinamas ar visai nederinamas dedamąsias sėkmei „kinkytis“, pasirodo, galima.

„Neišvengiamas“ kontroversiškas tarpininkas

Katare ir Katarui tarpininkaujant vyksta Izraelio derybos su islamistų grupuote „Hamas“ (pripažinta teroristine daugelyje šalių), kuri 2023 m. spalio 7 d. atakavo žydų valstybę, nužudė virš 1200 izraeliečių, apie 240 išsivarė į Gazą kaip įkaitus. Tuo pat metu Izraelis pagrįstai kaltina Katarą remiant „Hamas“ – jokia paslaptis, kad islamistų vadai nuo 2021 m., kai dėl pilietinio karo buvo priversti palikti Sirijos sostinę Damaską, šioje valstybėje jautėsi puikiai. „Hamas“ ideologas, politinio biuro vadovas Ismailas Haniyehas su padėjėjais prabangiai gyveno Dohos viešbutyje „Four Seasons“, kol žydų aviacijа jo nesusprogdino 2024 m. liepos 31 d. antrą nakties, kai ilsėjosi Teherano karo veteranų namuose, išvakarėse neatsargiai dalyvavęs Irano prezidento Masoudo Pezeshkiano inauguracijoje.

Kataro valdžia tik 2024 m. lapkričio 9 d. (po 12 metų) „išgirdo“ Amerikos prašymą išsiųsti iš šalies „Hamas“ vadovybę. Sausio 15 d. Kataro ministras pirmininkas Mohammedas bin Abdulrahmanas bin Jassimas bin Jaberas al Thani spaudos konferencijoje „lyg niekur nieko“ informavo apie Izraelio ir „Hamas“ pasirašytą susitarimą dėl karinių veiksmų nutraukimo bent 42 dienoms ir įkaitų laisvinimo mainais į žydų valstybėje už nusikaltimus kalinamus islamistus (santykiu 30 už vieną žydų civilį ir 50 už kariškį).