Ideologijų kaktomuša po penkiasdešimties metų

Hibridinio karo pasaulis, tuščios kišenės ir atminties kultūros stoka

Rugpjūčio 1 d. minimas baigiamojo Helsinkio susitarimo dėl Europos sienų neliečiamumo, tarpusavio taikos ir ekonominio bendradarbiavimo penkiasdešimtmetis. Neramioje šių dienų realybėje šešiomis kalbomis Helsinkyje pasirašytas dokumentas primenamas kaip neišsipildžiusi utopija, išjudinusi pasaulio tvarką, bet negarantavusi palaimingos procesų baigties.

Po dvejus metus Suomijoje ir Šveicarijoje trukusių daugiašalių konsultacijų 1975 m. susitarimų dokumente suraityti SSRS Komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Leonido Brežnevo ir JAV prezidento Geraldo Fordo parašai tapo slenkstiniu įvykiu, nuo kurio skaičiuojama Šaltojo karo pabaigos pradžia.

Iš pusės šimto metų perspektyvos Helsinkio dokumentą sunku pavadinti savaiminga pergale, nes susitarimas buvo deklaratyvaus, neįpareigojančio pobūdžio, jame nenumatyta jokių sankcijų už įsipareigojimų nesilaikymą. Tačiau bent žodžiais šalys pranešė pasiryžusios įveikti ideologinę ir politinę konfrontaciją, tarpusavio nepasitikėjimą numaldyti plėtodamos ekonominius, mokslinius, net branduolinės energetikos bei ekologijos ryšius ir taip kartu siekti taikos.