Mokesčių naujienos 2025 m.: kas laukia įmonių ir jų buhalterių

„Bene svarbiausi yra pelno mokesčio (PM) pakeitimai: vienu procentu didėja mokesčio tarifas, keičiasi ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų taisyklės automobiliams, sveikatos priežiūros įstaigoms ir draudimo įmonėms panaikinamos lengvatos“, – reikšmingiausias naujienas VŽ vardija Gintaras Balčius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ mokesčių praktikos vadovas, ekspertas.

Anot jo, džiugina, kad PM tarifo padidinimas, atsižvelgiant į šiais metais sudaryto valstybės gynybos fondo biudžeto poreikius, buvo bendrų politikų ir verslo atstovų diskusijų rezultatas.

„Tai rodo, kad esant svarbioms aplinkybėms, verslas yra pasirengęs prisidėti prie valstybės poreikių, o tinkama komunikacija gali užtikrinti abipusį supratimą, neleidžiantį atsirasti susipriešinimui ir nepasitenkinimui“, – įvertina G. Balčius.

Jis viliasi, kad ir naujoji Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė, prieš imdamasi mokestinių sprendimų, bus linkusi įsiklausyti į verslo nuomonę.  

„19-osios Vyriausybės programoje yra nemažai nuostatų, susijusių su mokestinio reglamentavimo pakeitimais bei mokestinės naštos perskirstymu – tad atrodo, kad ateinantys metai mokesčių srityje ramūs nebus. Belieka tikėtis, kad visi mokestiniai pakeitimai bus išsamiai išdiskutuoti, o visos suinteresuotos šalys išklausytos. Šiuo metu Lietuva neturi prabangos priimti sprendimų, bloginančių šalies investicinę aplinką“, – tvirtina mokesčių ekspertas.

Buhalteriams pagausės darbo

Daugeliui verslų aktuali naujiena – nuo Naujųjų keičiasi išlaidų, susijusių su automobiliais, priskyrimo riboto dydžio leidžiamiems atskaitymams tvarka.

Naujai įsigytų arba išsinuomotų automobilių išlaidos riboto dydžio leidžiamiems atskaitymams galės būti priskiriamos tik įvertinus jų išmetamo anglies dvideginio (CO2) kiekį.

„Reikia tikėtis, kad ši priemonė, kaip yra teigiama, prisidės prie taršos mažinimo. Tačiau bendrovių buhalteriams tai reiškia gerokai didesnį darbo krūvį – turės būti renkama informacija apie automobilių išmetamą CO2 kiekį, o taip pat mokestinės apskaitos tikslais reikės atlikti papildomus skaičiavimus, kurie nesutaps su finansinės apskaitos įrašais“, – buhalterių laukiančius darbus vardija G. Balčius.

Plačiau apie lengvųjų automobilių apmokestinimą skaitykite čia.

Investicinė sąskaita: ne tobulas, bet geras sprendimas

Gyventojų apmokestinimo srityje didžiausia kitų metų naujovė bus investicinės sąskaitos (IS) atsiradimas.

„Turėtume pasidžiaugti IS sukūrimu. Pagal priimtą reglamentavimą, nuo IS esančių lėšų gyventojų pajamų mokestis (GPM) bus mokamas tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri bus panaudojama ne reinvestavimui, o išimama iš investicinės sąskaitos“, – jos esmę pristato G. Balčius.

Tačiau reikia turėti omenyje, kad minėtas reguliavimas bus taikomas tik pardavimo pajamoms ir palūkanoms, atkreipia dėmesį jis – dividendai bus apmokestinami pagal įprastą tvarką.

„Vertinant iš investuotojo pusės, naujasis IS instrumentas nėra tobulas. Tačiau jo įvedimas turėtų palengvinti mokesčių deklaravimo procesą bei sumažinti galimas deklaravimo klaidas“, – dar vieną naudą įžvelgia „Ellex“ mokesčių ekspertas.  

Palanku ir tai, kad pagal neseniai VMI parengtą IS deklaravimo tvarką gyventojas neprivalės skubėti savo sąskaitą priskirti investicinei sąskaitai – tai bus galima atlikti teikiant metinę gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaraciją, t. y. pirmasis toks deklaravimas turės būti atliktas teikiant 2025 m. pajamų mokesčio deklaraciją, kurią reikia užpildyti iki 2026 m. gegužės 1 d., nurodo G. Balčius.

Tam VMI žada papildyti GPM deklaracijos vedlį.

„Todėl žmogus galės neskubėdamas pasiskaičiuoti, ar toks vienos ar kitos sąskaitos priskyrimas IS jam bus naudingas“, – paaiškina jis.

Didėja akcizai 

Kaip ir kiekvienais metais, nuo 2025 m. sausio 1 d. didėja akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams.

„Kai kurioms prekėms akcizų pasikeitimai bus gana ryškūs, pavyzdžiui, akcizas elektroninių cigarečių skysčiui didės nuo 0,25 Eur iki 0,63 Eur už mililitrą skysčio“, – pasikeitimą mini G. Balčius.

2025 m. į iškastiniam kurui taikomus akcizus taip pat įvedama CO2 dedamoji.

Skaičiuojama, kad 1 l benzino kitais metais dėl akcizų pakeitimų galėtų pabrangti vidutiniškai apie 0,06 Eur, 1 l dyzelino – apie 0,13 Eur, toks pats kiekis žymėto dyzelino žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – apie 0,03 Eur, o suskystintų automobilių dujų – apie 0,04 Eur.

Apie GPM paramą ir grynuosius

Dar viena naujovė – nuo kitų metų keičiasi paramos, skiriamos nuo gyventojo sumokėto GPM, tvarka.

„Pagal įsigaliosiančius pakeitimus, 1,2% GPM dalies gavėjais galės būti tik nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme“, – primena mokesčių ekspertas.  

Tai reiškia, kad norėdamos gauti GPM paramą, nevyriausybinės organizacijos gegužės 1 d. (kai baigiasi terminas, iki kada gyventojai gali skirti GPM paramą), o taip pat GPM sumos pervedimo dieną turės būti  įregistravusios nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre (JAR).

„Šis naujas reguliavimas sumažins vienetų, galinčių gauti minėtą paramą, ratą, iš jo, pavyzdžiui, pašalinant mokyklas“, – aiškina G. Balčius.

Apie naują 1,2% GPM skyrimo tvarką plačiau skaitykite čia.  

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigalioja atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumų apvalinimo tvarka – mokėjimo sumos bus apvalinamos penkių centų tikslumu, t. y. iki 0, 5 arba 10, dar vieną naujovę mini G. Balčius.

„Tačiau šios apvalinimo taisyklės nedarys įtakos atsiskaitymui negrynaisiais pinigais bei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skaičiavimui, t. y., PVM bus skaičiuojamas nuo nesuapvalintos sumos“. – atkreipia dėmesį jis.

Dėl PVM registracijos ribos – dar neaišku

Kitąmet numatomi ir PVM įstatymo pasikeitimai.

Pagal pirminius projektus, PVM registravimosi riba nuo 2025 m. turėjo didėti iki 55.000 Eur, skaičiuojant bendrą atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas sumą per praėjusius kalendorinius metus.

Tačiau šis pakeitimas vis dėlto nebuvo priimtas – pagal paskutinę įstatymo pakeitimo redakciją, ribos padidėjimas iki 55.000 Eur numatomas tik nuo 2026 m. sausio 1 d., nurodo G. Balčius.  

„Vis tik sumos skaičiavimo tvarkos pasikeitimas, kai būtų žiūrima ne praėjusių 12 mėnesių laikotarpis, o praėję kalendoriniai metai, numatomas jau nuo 2025 m. sausio 1 d.“, – aiškina jis.

Tiesa,  pats įstatymo projektas kol kas dar nepasiekė Seimo, todėl nėra tikrumo, ar šiemet minėti pakeitimai bus priimti.

Apie planuojamus PVM įstatymo pakeitimus plačiau skaitykite čia.

Dar vienas, kiek vėlyvesnis pokytis – nuo 2026 m. nustos galioti Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis tarp Lietuvos ir Rusijos.

Be to, Seimui yra pateiktas projektas ir dėl Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties tarp Lietuvos ir Baltarusijos denonsavimo.

„Planuojantiems gauti ar jau gaunantiems pajamų minėtose valstybėse, verta į tai atkreipti dėmesį, nes mokestinis režimas ženkliai pasikeis ir, tikėtina, kad dvigubas apmokestinimas gerokai pakoreguos gaunamus pinigų srautus“, – sako G. Balčius.

Apie Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties tarp Lietuvos ir Rusijos denonsavimo pasekmes plačiau skaitykite čia.

Apie verslui aktualiausias 2025 m. mokestines naujienas išsamiau

Dėl vidutinio darbo užmokesčio (VDU)

Vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), taikomo apdraustųjų 2025 m.  valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti, dydis kitais metais bus lygus 2.108,88 Eur (nustatyta Valstybinių socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu).

Minėtas dydis bus taikomas tiek „Sodros“ įmokų lubų nustatymui, tiek GPM progresinių tarifų taikymui.

Dėl padidėjusio VDU „Sodros“ lubos bus taikomos pajamoms iš darbo santykių, viršijančioms 126.532,80 Eur per 2025 m., o individualios veiklos atveju – „Sodros“ įmokos bus skaičiuojamos nuo apmokestinamųjų pajamų, neviršijančių 90.681,84 Eur.

GPM progresinis tarifas (32%) pajamoms iš darbo santykių įsijungs nuo 126.532,80 Eur.

Įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d.

Dėl minimaliojo darbo užmokesčio (MMA)

2025 m. minimalioji mėnesinė alga (MMA) sudaro 1.038 Eur, minimalusis valandinis atlygis (MVA) – 6,35 Eur (nutarimas „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).

MMA dydžio pakeitimas lemia ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, kurias kas mėnesį turi mokėti individualios veiklos vykdytojai, padidėjimą – 2025 m. kasmėnesinė PSD įmoka sieks 72,45 Eur.

Be to, nuo 2025 m. sausio 1 d. GPM neapmokestinama visa komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigių suma, jeigu:

• darbuotojo darbo užmokestis lygus arba didesnis už 1.712,70 Eur (MMA (1038 Eur) x iš koeficiento 1,65)

arba

• darbuotojui taikomas valandinis tarifinis atlygis lygus arba didesnis už 10,48 Eur (MVA (6,35 Eur) x iš koeficiento 1,65).

Įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d.

Dėl Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ)

Priimtas PMĮ 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 382, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame numatyta valstybės gynybos fondo biudžetą papildyti lėšomis, gautomis padidinus 15% ir 5% pelno mokesčio tarifus 1 proc. punktu bei atsisakius sektorinių pelno mokesčio lengvatų.

Apie Pelno mokesčio tarifą

Priėmus pakeitimus, standartinis PM tarifas didėja nuo 15 iki 16%.

Kartu nustatyta, kad 16% pelno mokesčio tarifas taikomas:

• dividendams ir kitoms pajamoms iš paskirstytojo pelno,
• gautai ir pagal paskirtį nepanaudotai paramai,
• iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautai paramos daliai, viršijančiai 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą,
• ne per nuolatines buveines gautoms užsienio apmokestinamųjų vienetų pajamoms už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą;
• pajamoms už atlikėjų ir sporto veiklą, stebėtojų tarybos narių veiklą,
• laivybos vienetų, pasirinkusių mokėti fiksuotą PM, pajamoms.

6% PM tarifas pakeičia smulkiųjų įmonių (vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300.000 Eur) apmokestinamajam pelnui taikomą 5% tarifą.

1 pro. punktu pakeltas PM tarifas (t. y. 6%) bus taikomas ir iš žemės ūkio kooperatinių bendrovių apmokestinamajam pelnui ir pagal formulę apskaičiuotai apmokestinamojo pelno, vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą, daliai.

Apie pelno mokesčio lengvatas

Visos sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už suteiktas paslaugas priskirtos apmokestinamosioms pajamoms, nepriklausomai nuo to, iš kokių lėšų paslaugos yra apmokėtos, o su šių pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos – leidžiamiems atskaitymams.

Draudimo įmonių gautų gyvybės draudimo įmokų dalis, kai sutarties terminas yra trumpesnis nei 10 metų arba išmoka yra išmokama draudėjui, sulaukusiam pensinio amžiaus, laikytina draudimo įmonės atlygiu, taip pat priskirta apmokestinamosioms pajamoms, o su pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos – leidžiamiems atskaitymams.

Apie leidžiamus atskaitymus automobiliams

PMĮ pakeitimais nustatyti papildomi automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai, automobilio vertę siejant su išmetamų anglies dioksido (CO2) kiekiu.

Iš pajamų galės būti atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas vieneto turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti nustatytos sumos:

1. 75.000 Eur, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas CO2 kiekis lygus 0 g/km;

2. 50.000 Eur, kai CO2 kiekis neviršija 130 g/km;

3. 25.000 Eur, kai CO2 kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km;

4. 10.000 Eur, kai  CO2 kiekis viršija 200 g/km.

Aukščiau nurodyti ribojimai nebus taikomi, jeigu automobiliai bus naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti. Taip pat iki 2025 m. sausio 1 d. sudarytoms ilgalaikės nuomos sutartims, kurios po 2025 m. sausio 1 d. nėra pakeičiamos.

Be to, svarbu atkreipti dėmesį į VMI komentarą, kad bendrovei pardavus po 2025 m. sausio 1 d. įsigytą automobilį ir skaičiuojant turto vertės padidėjimo pajamas, bendrovė iš pardavimo kainos galės atimti tik tą dalį įsigijimo kainos, kuri atitinka leidžiamų atskaitymų ribą, ją sumažinus nusidėvėjimo suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.

Taip pat, pagal VMI aiškinimą, automobilio įsigijimo kainos dalis, viršijanti nustatytus ribojimus, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams per laikotarpį, kurį automobilis bus nudėvimas.

Būtina turėti omenyje, kad minėti pakeitimai darys įtaką ir neatskaitomo PVM priskyrimui leidžiamiems atskaitymams PM tikslais. VMI komentuoja, kad iš pajamų bus galima atskaityti pagal PVM įstatymą neatskaitomą lengvojo automobilio pirkimo ar importo PVM sumą, apskaičiuotą tik nuo lengvojo automobilio įsigijimo kainos (jos dalies), neviršijančios nustatytų lengvojo automobilio įsigijimo kainos ribojimų, susijusių su išmetamo CO2 kiekiu.

Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d. ir bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ)

Priimtas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas, kuris įtvirtina atsiskaitymų už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais sumų apvalinimo tvarką.

Įstatyme numatyta, kad atsiskaitant grynaisiais pinigais, bendra mokėtina suma, besibaigianti 

• 1 arba 2 ct – apvalinama iki 0 ct;
• 3 arba 4 ct – apvalinama iki 5 ct;
• 6 arba 7 ct – apvalinama iki 5 ct;
• 8 arba 9 ct – apvalinama iki 10 ct.

Kartu patikslintos ir apmokestinamųjų prekių (paslaugų) PVM tikslais apskaičiavimo taisyklės. 

PVMĮ 15 straipsnio pakeitimu nustatyta, kad prekių (paslaugų) apmokestinamoji vertė yra prekių (paslaugų) vertė (išskyrus patį PVM), apskaičiuota iki suapvalinant.

Dėl Akcizų įstatymo

Didėja akcizų tarifai

Akcijų įstatymo 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymu padidinti akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams. Be to, padidinti akcizų tarifai elektroninių cigarečių skysčiui ir etilo alkoholiui.

Pavyzdžiui, akcizų tarifas alui didėja nuo 9,46 iki 10,97 Eur už 1% faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais, nustatomo už produkto hektolitrą, o cigarams ir cigarilėms nuo 95 iki 109,7 Eur už kilogramą produkto. Akcizas elektroninių cigarečių skysčiui padidėja nuo 0,25 iki 0,63 Eur už mililitrą skysčio.

Atitinkami minėto įstatymo straipsniai įsigalios pamečiui: 2025 m. sausio 1d., 2026 m. sausio 1 d. ir 2027 m. sausio 1 d.

Atskiru Akcizų įstatymo pakeitimu peržiūrėtos esamos CO2 dedamosios, taikomos 2025–2030 m., vertės ir įtraukta nauja gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, taikoma kintamoji dalis – saugumo dedamoji.

Atsiranda CO2 dedamoji

2025 m. į iškastiniam kurui taikomus akcizus įvedama CO2 dedamoji, kurią įskaičius bendras akcizų benzinui augimas numatomas 10,1%, dyzelinui – 26,7%, žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7%. Suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms automobiliuose, numatomas akcizų augimas apie 22%.

Tam tikrais atvejais energetiniai produktai atleidžiami nuo anglies dioksido dedamosios. 

Tai numato Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo įgyvendinimo“. Nutarimas papildytas Energinių produktų atleidimo nuo anglies dioksido dedamosios taikymo tvarkos aprašu.

Nutarimas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

Dėl Laikinojo solidarumo įnašo

Pratęsta laikinojo bankų solidarumo įnašo mokėjimo prievolė dar vieniems metams (Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo 5, 6, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas). 

Įstatyme numatyta, kad įnašas turėtų būti skaičiuojamas už mokėjimo laikotarpį, t. y. kalendorinius metus, kurie baigiasi 2025 m. gruodžio 31 d.

2025 m. mokėjimo laikotarpio įnašo bazė apskaičiuojama nuo einamojo mokėjimo laikotarpio įnašo mokėtojo finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiamų grynųjų palūkanų pajamų, padaugintų iš koeficiento, kurios daugiau kaip 50% viršija vidutines 4 finansinių metų, prasidėjusių 2019 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2022 m. gruodžio 31 d., grynųjų palūkanų pajamas, padaugintas iš koeficiento.

Atitinkamai, atsižvelgiant į Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimus, priimtas VMI viršininko įsakymo „Dėl Laikinojo solidarumo įnašo deklaracijos KIT713 formos užpildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimas.

Pakeitimai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 

Investicinė sąskaita

Priimti GPMĮ 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimai, kuriais įteisinta investicinė sąskaita (IS).

GPMĮ pakeitime numatyta, kad įvedus naują priemonę – IS, GPM bus mokamas tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o išimama iš IS, pavyzdžiui, mokėjimų ar grynųjų pinigų pavidalu.

Per investicinę sąskaitą bus leidžiama investuoti į šiuos finansų rinkų produktus:

• perleidžiamuosius vertybinius popierius (pvz., viešai platinamos akcijas, obligacijas);
• pinigų rinkos priemones;
• kolektyvinio investavimo subjektų vertybinius popierius;
• tam tikras išvestines finansines priemones;
• per sutelktinio finansavimo platformas platinamas priemones;
• per tarpusavio skolinimo platformas platinamas priemones;
• Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių taupymo lakštus.

Pajamomis, gautomis per investicinę sąskaitą, bus laikomos:

• palūkanos,
• pardavimo pajamos.

IS galės būti laikoma sąskaita, atidaryta:

• Europos ekonominės erdvės valstybėje,
• Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje ar
• valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.

Svarbu, kad investicinę sąskaitą VMI galės deklaruoti tik Lietuvos mokesčių rezidentai.

Per IS galimų investuoti lėšų suma įstatymu neribojama. Taip pat nebus ribojamas investicinių sąskaitų skaičius.

Per IS gautomis pajamomis nebus laikomos pajamos, gautos investuojant į finansinius produktus, išleistus vienetų, kuriuose gyventojas ir (arba) su juo susijęs asmuo turi daugiau kaip 10% to vieneto akcijų ar kitų teisių.

Dovanos ar paveldėjimo būdu gauti finansiniai produktai būtų laikomi įgytais per IS, jeigu gyventojas apie tai informuos VMI bei iš tokių produktų gautas pajamas priskirs investicinei sąskaitai.

Be to, IS mokestinis režimas netaiko 500 Eur mokestinės lengvatos, kuri dabar yra suteikiama realizuotam kapitalo prieaugiui, palūkanoms, pajamoms iš sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformų.

Taip pat, įtvirtinus IS, palaipsniui bus atsisakoma šiuo metu taikomų GPM lengvatų ilgalaikio draudimo ir III pakopos pensijų įmokoms, t. y. numatytą lengvatą bus galima taikyti ateinančius 10 metų iki 2024 m. pabaigos sudarytoms gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartims.

Šioms sudarytoms sutartims iki 300 Eur sumokėtų mokesčių susigrąžinti leidžianti lengvata galios dar 10 metų, iki 2035 m.

Įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. ir bus taikomas deklaruojant 2025 m. ir vėlesnių laikotarpių pajamas.

GPM pokyčiai sportuojantiems

Taip pat, priimtas GPMĮ 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo neapmokestinamosioms pajamoms priskirtos:

• premijos, skiriamos aukšto meistriškumo sporto treneriams,
• intelekto negalią turinčių asmenų organizacijų bei studentų sporto organizacijų įsteigti aukšto sporto meistriškumo prizai.

Šiuo pakeitimu tai pat papildyta sporto veiklos sąvoka, numatant, kad tai sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma) rengimosi aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir dalyvavimo aukšto meistriškumo sporto varžybose veikla.

Įsigaliojimo data – 2025 m. sausio 1 d.

Patikslinta NPD apskaičiavimo formulė

Be to, Seimas priėmė GPMĮ 17 ir 20 straipsnių pakeitimą, kuriuo patikslinta neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) apskaičiavimo formulė, atsižvelgiant į nuo 2025 m. sausio 1 d. didėsiančią MMA ir siekiant išvengti lūžio susiformavimo ties 2.167–2.169 Eur dydžio mėnesio su darbo santykiais susijusiomis pajamomis.

Taip pat, GPMĮ pakeitimu suderintos atitinkamos GPMĮ nuostatose vartojamos sąvokos su Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamomis sąvokomis.

Pakeitimai įsigalios 2025 m. sausio 1 d. ir bus taikomi apskaičiuojant 2025 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

Dėl Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo

Priimtas Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriuo tarifas lošimams lošimų automatais, stalo lošimams, bingui, totalizatoriui, lažyboms ir nuotoliniams lošimams padidintas nuo 20 iki 22%.

Pakeitimai įsigalios 2025 m. sausio 1 d. ir bus taikomi apskaičiuojant mokestį už 2025 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais.

Dėl Darbo kodekso (DK)

Priimtas DK 42 straipsnio pakeitimas, kuriame, be visa ko, numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki numatytos darbo pradžios.

Įsigaliojimo data – 2025 m. sausio 1 d.

Dėl paramos teikimo

Pakeistas Labdaros ir paramos įstatymas, nustatant, kad paramos dalyko − iki 1,2% GPM dalį atitinkančių lėšų gavėjais laikytini tik nevyriausybinės organizacijos (NVO), kaip jos apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme.

Minėtame įstatyme NVO apibrėžiama kaip nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus.

Tam, kad NVO galėtų gauti paramą, jos gegužės 1 d. ir  GPM sumos pervedimo dieną turi turėti NVO žymą Juridinių asmenų registre.

Dėl prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams

Pakeistas VMI viršininko įsakymas „Dėl Prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms organizacijoms FR0512 formos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“, kuriame detaliai apibrėžiami vienetai, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintys teisę gauti paramą.

Įsakymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

Šaltinis: „Ellex Valiunas“, VMI.