Griežtinama atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus: ką turi žinoti verslai?
Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimus, tarptautinių sankcijų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžiamos Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės sankcijos. Tai reiškia, kad nuo šiol atsakomybė taikoma ir už netyčia padarytą sankcijų pažeidimą. Įstatyme taip pat apibrėžta, kokie veiksmai atitinka sankcijų pažeidimo požymius:
1) tiesioginis ar netiesioginis sąlygų naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais subjektui, kuriam taikomos sankcijos, ar jo naudai sudarymas, pažeidžiant Lietuvos Respublikoje įgyvendinant tarptautines sankcijas nustatytą draudimą;
2) subjektui, kuriam taikomos sankcijos, nuosavybės teise priklausančių, jo valdomų ar kontroliuojamų lėšų ar ekonominių išteklių neįšaldymas, pažeidžiant Lietuvos Respublikoje įgyvendinant tarptautines sankcijas nustatytą pareigą;
3) sandorių su trečiąja valstybe, trečiosios valstybės įstaigomis arba trečiajai valstybei ar jos įstaigoms tiesiogiai arba netiesiogiai nuosavybės teise priklausančiais ar jų kontroliuojamais subjektais ir įstaigomis sudarymas arba tęsimas, įskaitant viešosios ar koncesijos sutarties sudarymą arba tolesnį vykdymą, kai toks elgesys draudžiamas ar apribojamas Lietuvos Respublikoje įgyvendinant tarptautines sankcijas;
4) prekių importas, eksportas, pardavimas, pirkimas, perdavimas, gabenimas tranzitu ar vežimas, taip pat tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ar kitų paslaugų, susijusių su tomis prekėmis, teikimas, kai Lietuvos Respublikoje įgyvendinant tarptautines sankcijas nustatytas tokio elgesio draudimas ar apribojimas;
5) finansinių ar kitų paslaugų teikimas arba finansinės veiklos vykdymas, kai Lietuvos Respublikoje įgyvendinant tarptautines sankcijas nustatytas tokio elgesio draudimas ar apribojimas;
6) kompetentingų institucijų išduotų leidimų vykdyti veiklą, kuri, nesant tokio leidimo, laikoma Lietuvos Respublikoje įgyvendinant tarptautines sankcijas nustatyto draudimo ar apribojimo pažeidimu, sąlygų pažeidimas arba jų nesilaikymas;
7) subjektui, kuriam taikomos sankcijos, tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise priklausančių, jo valdomų ar kontroliuojamų lėšų ar ekonominių išteklių, kurie turi būti įšaldyti Lietuvos Respublikoje įgyvendinant tarptautines sankcijas, naudojimas ar perdavimas trečiajai šaliai arba kitoks disponavimas šiomis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, siekiant šias lėšas ar ekonominius išteklius nuslėpti;
8) melagingos ar klaidinančios informacijos pateikimas, siekiant nuslėpti faktą, kad subjektas, kuriam taikomos sankcijos, yra galutinis lėšų ar ekonominių išteklių, kurie turi būti įšaldyti Lietuvos Respublikoje įgyvendinant tarptautines sankcijas, savininkas arba gavėjas;
9) subjekto, kuriam taikomos sankcijos, ar jo atstovo Lietuvos Respublikoje įgyvendinant tarptautines sankcijas nustatytos pareigos pranešti kompetentingoms institucijoms apie Lietuvos Respublikoje jam nuosavybės teise priklausančias, jo valdomas ar kontroliuojamas lėšas ar ekonominius išteklius nevykdymas;
10) Lietuvos Respublikoje įgyvendinant tarptautines sankcijas nustatytos pareigos pateikti kompetentingoms institucijoms informaciją apie subjektui, kuriam taikomos sankcijos, nuosavybės teise priklausančias, jo valdomas ar kontroliuojamas įšaldytas lėšas ar ekonominius išteklius arba turimą informaciją apie Lietuvos Respublikoje esančias lėšas ar ekonominius išteklius, kurie nebuvo įšaldyti, jei ši informacija buvo gauta vykdant profesinę pareigą, nevykdymas.
Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės griežtinimas
Svarbu pabrėžti, kad pakeitimai buvo priimti ne tik Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme, bet ir LR baudžiamajame kodekse, pagal kuriuos tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribojamąsias priemones ir dėl to buvo padaryta didelė žala, taip pat tas, kas pažeisdamas tarptautine sankcija ar ribojamąja priemone asmeniui nustatytą draudimą atvykti į valstybės narės teritoriją arba vykti tranzitu per valstybės narės teritoriją sudarė sąlygas tam asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką arba vykti tranzitu per jos teritoriją, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Taip pat įstatymas nustato, kad sankcijų pažeidimo veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo ir už jas atsako ir juridinis asmuo. Fiziniams asmenims, įskaitant juridinių asmenų vadovus, taip pat numatyta ir administracinė atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus, kurie nesukelia didelės žalos ir už kuriuos baudžiamoji atsakomybė netaikoma. Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Už pakartotinį nusižengimą – nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Verslo rizikų valdymo priemonės
Taigi, kaip matyti iš įstatymo nuostatų, atsakomybė taikoma ne tik finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiems subjektams, bet ir verslams, užsiimantiems tarptautine komercine veikla – prekių prekyba, logistika, paslaugų teikimu ir pan., taip pat jų atstovams bei fiziniams asmenims.
Jeigu dėl tyčinių ir tiesioginių sankcijų pažeidimų viskas gana aišku, tai ką gali padaryti verslai, siekdami išvengti netyčinių pažeidimų?
Visų pirma, būtina susipažinti su galiojančiais tarptautinių ir nacionalinių sankcijų sąrašais, nuolat sekti tarptautinių sankcijų ir sankcionuotų asmenų sąrašų atnaujinimų bei papildymų informaciją, taip pat nustatyti konkrečiam verslui būdingas ir galimas rizikas, atsižvelgiant į verslo specifiką, prekių ar paslaugų teikimo geografiją, verslo partnerių rezidavimo valstybę, partnerių reputaciją ir daugelį kitų veiksnių.
Verslai taip pat privalo imtis priemonių, siekdami sumažinti arba visiškai eliminuoti tarptautinių sankcijų pažeidimo riziką. Tai apima:
- tarptautinių sankcijų įgyvendinimo vidaus politikų ir tvarkų nustatymą;
- vidaus kontrolės priemonių taikymą, siekiant užtikrinti, kad šios politikos ir tvarkos būtų ne tik formaliai patvirtintos, bet ir realiai taikomos kasdienėje verslo veikloje;
- sistemingą darbuotojų mokymą, nes jų kvalifikacija ir žinios yra itin svarbios užtikrinant sankcijų laikymąsi bei pažeidimų prevenciją.
Sankcijų įgyvendinimo supratimas ir nuolatinis švietimas šia tema turėtų būti integruota verslo valdymo dalis, o ne vienkartinė formalumo procedūra.
Nustatęs tarptautinių sankcijų įgyvendinimo politikas, verslas privalo vykdyti kiekvieno verslo partnerio patikras – tiek prieš pradėdamas bendradarbiavimą, tiek reguliariai atnaujindamas informaciją apie esamus partnerius.
Svarbu tikrinti ne tik verslo partnerį, bet ir įmonės vadovą, naudos gavėjus, veiklos specifiką, reputaciją bei susijusius asmenis. Visa ši informacija padės įvertinti galimas rizikas, kurių gali kilti pradėjus verslo santykius su konkrečia įmone. Ypač svarbu įvertinti ir verslo partnerio veiklos geografinę kryptį.
Praktiniai sprendimai ir investicijų apsauga
Pavyzdžiui, pagal Europos Sąjungos reglamentus dėl ribojamųjų priemonių, susijusių su Rusijos veiksmais, destabilizuojančiais padėtį Ukrainoje, yra draudžiama: tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti prekes, kurios gali prisidėti prie Rusijos pramonės pajėgumų stiprinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje.
VERSLO TRIBŪNA
Europos humanitarinis universitetas (EHU) Vilniuje, tęsiantis lyčių studijų tradicijas, pradėtas dar 2000-aisiais, vykdo išskirtinę į praktinę sociologiją orientuotą „Lyčių studijų“ magistrantūros programą, skirtą gilintis, kaip lyties aspektas veikia mūsų kasdienį gyvenimą, darbo rinką, politiką, kultūrą ir visuomenės gerovę. Ši programa suteikia žinių ir kompetencijų, leidžiančių veiksmingai nagrinėti sudėtingas visuomenės problemas, kurių ištakos susijusios su lyčių normomis ir stereotipais, ir siūlyti jų sprendimus.
Vairuodami ir kalbėdami telefonu vairuotojai dažnai praranda koncentraciją, dėmesio kontrolę, jų reakcijos sulėtėja, o sprendimai tampa mažiau apgalvoti. Vis dėlto nemaža dalis pripažįsta, kad vairuodami telefoną vis tiek naudoja.
Kaune įsikūrusios kredito unijos „Delta“ atstovai savo būstinėje priėmė aukšto lygio tarptautinę delegaciją: kauniečius aplankė kredito unijų atstovai iš Afrikos, JAV ir Centrinės Amerikos. Susitikime dalyvavo Pasaulio kredito unijų tarybos (WOCCU), Kamerūno kooperatinių kredito unijų lygos (CamCCUL), Kenijos taupymo ir kredito kooperatyvų sąjungos (KUSCCO – Kenya Union of Savings & Credit Co-operatives Ltd.), „Harambee DT Sacco“ atstovai.
Nors daugelis investuotojų žvalgosi į tolimas pasaulio rinkas, verta nepamiršti, kad gera investicija gali būti ir čia pat – Baltijos šalių biržoje. Vietos rinka turi daug privalumų: suprantamesnė verslo aplinka, artimas kontaktas su įmonėmis bei, lyginant su kitomis rinkomis, dažnai aukštesnė ilgalaikė grąža. Ekspertai rekomenduoja savo investicijų portfelyje turėti bent dalį „namų rinkos“ įmonių, kurios dažnai siūlo aukštesnį pajamingumą ir mažesnius svyravimus.
Tai reiškia, kad Lietuvos verslai privalo tikrinti ne tik savo tiesioginius pirkėjus, bet ir užtikrinti, kad jų prekės nepatektų į Rusijos teritoriją. Siekdami įsitikinti, kad prekės nebus naudojamos ar perparduotos į Rusiją, verslai turi bent minimaliai: nustatyti tinkamas kontrolės priemones, numatyti sutartinius įsipareigojimus, užtikrinti jų vykdymą visoje tiekimo grandinėje.
Atsižvelgiant į nuolat besikeičiančią tarptautinę rinką ir vis atsirandančias naujas sankcijų apėjimo schemas, sankcijų įgyvendinimui būtina skirti daug dėmesio, laiko, taip pat žmogiškųjų išteklių – ypač tais atvejais, kai verslo veikla apima platų geografinį mastą. Kokybiškai sukurta ir tinkamai įgyvendinta ir veikianti sankcijų kontrolės sistema gali padėti išvengti šimtus tūkstančių ir net milijonų eurų siekiančių nuostolių, baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamąjį kodeksą, o svarbiausia – apsaugoti Jūsų įmonės reputaciją.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Kseniya Veličkienė.
