Imigrantai Lietuvoje: grėsmė ar esminė darbo rinkos stabilumo sąlyga

Iš kairės: A. Pocius, NSGK narys, I. Rizgelė, LVK generalinė direktorė, L. Kasčiūnas, TS-LKD pirmininkas, ir L. Kukuraitis, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. VŽ koliažas.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis griežčiau pasisakoma apie rusakalbius užsieniečius, nesvarbu, tik viešinčius ar ir gyvenančius bei dirbančius Lietuvoje. Vieniems ausis rėžia rusų kalba, o kiti pabrėžia – be imigrantų Lietuva pražus.

Politikams ir visuomenininkams teigiant, kad sostinėje nebegirdėti lietuvių kalba kalbančių žmonių, imigrantų, ypač rusakalbių, statistika rodo ką kita. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą į Lietuvą atvykusių ukrainiečių, rusų ir baltarusių skaičiui išaugus eksponentiškai, šiemet fiksuojamas rusakalbių mažėjimas.

„Jau nuo praeitų metų vidurio migrantų skaičius Lietuvoje pradėjo šiek tiek mažėti. Baltarusijos piliečių nuosekliai mažėja, Rusijos piliečių, kurie neturi teisės gauti laikino leidimo gyventi, irgi po truputį mažėja. Visgi Lietuvoje didėja Vidurinės Azijos įvairių šalių piliečių skaičius, ir tai irgi kelia klausimų“, – situaciją komentuoja Laurynas Kasčiūnas, Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas.