Rizikos kapitalistai žada derlingus metus, giria augančią startuolių kokybę

VŽ rašė, kad didžiausiu praėjusių metų rizikos kapitalo sandoriu tapo 20 mln. Eur pritraukęs ir nemažai paralelių su tuo pačiu „Vinted“ turintis „Ovoko“ – internetinę prekybos naudotomis automobilių dalimis platformą vystantis startuolis.

Pernai tokių šimtamilijoninių investicijų, kokiomis pasižymėjo 2023-ieji, nebuvo. Nėra garantijos, kad bus ir šiemet, – pavyzdžiui, tais pačiais 2023-iaisiais 100 mln. USD pritraukusi „Nord Security“ sakė, kad šių pinigų iš esmės nereikia, o raundas įvyko dėl stipraus investuotojo atsinešamo „know-how“, o „Vinted“ jau veikia pelningai, tad vargu ar lietuviškiems vienaragiams greitu metu reikės naujų pinigų ar investuotojų.

VŽ kalbinti ekosistemos ekspertai kaip vieną iš stebėtinų šių metų startuolių išskiria debesijos optimizacijos sprendimų įmonę CAST AI – nors ji įkurta JAV, jos įkūrėjai turi nemažai sąsajų su Lietuva, Vilniuje veikia pagrindinis jos produktų vystymo centras, kuriame dirba 60 darbuotojų.

„Taip pat „HeavyFinance“ yra vieni iš tų, kurie auga sėkmingai, ir geba augti ne tik dėl investicijų, bet ir užtikrindami finansavimą. Jų modelis yra labai įdomus, o sprendimas – gana unikalus netgi Europos Sąjungos mastu“, – sako Gintarė Verbickaitė, startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė.

Donatas Keras, rizikos kapitalo fondų valdymo bendrovės „Practica Capital“ partneris, šiemet taip pat siūlo stebėti CAST AI. Dėmesio, anot jo, taip pat vertas pernai 3 mln. Eur pritraukęs e. prekybos startuolis „Saltz“. Aktyvumo tikimasi ir pernai skandalų purtytame „fintech“ sektoriuje.

„Tikiuosi, kad „HeavyFinance“ bus geri metai. Aš norėčiau, kad jie tiesiog gerai judėtų į priekį, ir tas raundas jau tada ateitų savaime, – VŽ sako D. Keras. – Norėtųsi tikėtis geresnių metų „fintechui“, mažiau turbulencijų ir daugiau statymo, veikimo. Šiame sektoriuje tikrai bus investicijų, bet ar jos bus 10, 15 ar 20 mln. – greičiausiai ne.“

Justinas Pašys, verslo angelų sindikato NGL įkūrėjas, išskiria toliau sparčiai augančius, tačiau išorės investicijų nepritraukiančius Lietuvos technologijų sektoriaus lyderius, tokius kaip „Oxylabs“ ar „Hostinger“.

Bus aktyvūs metai

Jau praėjusiais metais buvo stebėta stipri vietos investuotojų aktyvumo tendencija – nors bendra pritrauktų lėšų suma (neįskaičiuojant „Vinted“ esamų akcijų pardavimo) pernai pastebimai krito, sandorių skaičius išaugo, o prie to prisidėjo aktyviai darbavęsi ankstesnės stadijos investuotojai kaip jau minėtas NGL, „Coinvest Capital“ ar „BSV Ventures“ (buv. „Baltic Sandbox Ventures“).

„Pernai buvome aktyviausias, daugiausia sandorių padaręs fondas. Gali būti, kad daugiausia sandorių padarysime ir šiemet“, – užsimena Viktorija Trimbel, „Coinvest Capital“ vadovė.

Ekosistemos dalyvių ir investuotojų kaupiamais duomenimis, pernai iš viso atlikta 40 startuolių sandorių, daugiau nei 2023 m. (28)

J. Pašys prognozuoja, kad ankstyvose stadijose investuotojai šiemet bus ne ką mažiau aktyvūs, nei buvo pernai.

„Pagal tai, ką matau dabar, prognozuoju, kad šie metai pre-seed ir seed (ankstyvosiose – VŽ) stadijose bus tokie pat geri kaip 2024 m., jeigu nebus labai didelių netikėtumų, – VŽ sako NGL vadovas. – Startuoliai kuriasi, investuotojų yra vis daugiau – tiek vietinių, tiek užsienio fondų, privačių angelų investuotojų.“

Tarp bendrovių, į kurias NGL investavo pernai, buvo „CyberUpgrade“, „Amlyze“, „Aispeco“, „Unmanned Defense Systems“ (UDS), „Axiology“, MELP.

„Mes skaičiuojame, kad iš 12 (NGL portfelio – VŽ) startuolių bus maždaug pusė, kurie pritrauks lėšų, nes jiems gerai sekasi. Tada dar yra galbūt keturi nauji raundai, kurių nespėjome uždaryti 2024 m. ir kuriuos uždarysime jau šiemet“, – planais dalijasi J. Pašys.

Praėjusių metų pabaigoje 80 mln. Eur rizikos kapitalo fondą platinti užbaigusi „Practica Capital“ šiemet taip pat neketina sėdėti sudėjusi rankas.

„Pasakyti tikslų skaičių dabar sunku, bet tikrai darysime sandorius, – užsimena D. Keras. Pasak jo, tikėtis įdomių sandorių labiau vertėtų „arčiau metų vidurio“. – Gerų dalykų matome savo portfelyje, kai kur dalyvausime patys. Tai nereiškia, kad kas ketvirtį bus „Ovoko“ dydžio investicija, bet esu tikras, kad matysime didesnių raundų.“

Kokybinis šuolis

Pasak jo, vienas labai teigiamai pernai nustebinusių startuolių NGL portfelyje buvo „CyberUpgrade“ – buvusių finansinių technologijų bendrovės „Paysolut“ įkūrėjų vystomas startuolis, verslui siūlantis dirbtinio intelekto (DI) technologijos pagrindu veikiantį kibernetinio saugumo asistentą.

Jis pernai pritraukė netgi dvi investicijas – metų pradžioje pritraukęs 650.000 Eur iš NGL ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „Firstpick“, lapkritį „CyberUpgrade“ driokstelėjo dar kartą, šįkart su 2,5 mln. Eur bei pirmaisiais investuotojais iš užsienio, „SuperHero Capital“ (Suomija) bei „Specialist VC“ (Estija).

V. Trimbel sako, kad ekosistema dabar yra gerokai brandesnė, o to pasekmė – išaugusi Lietuvos startuolių kokybė.

Viena to priežasčių yra šilto ir šalto jau matę antros ar net trečios kartos įkūrėjai – kaip antai „CyberUpgrade“, kurie užauginę „Paysolut“ pardavė „fintech“ milžinei „SumUp“ ir dabar ėmėsi naujo verslo. Beje, kaip pernai VŽ pasakojo Aurimas Bakas, „CyberUpgrade“ vienas įkūrėjų ir vadovas, naujo startuolio idėja kilo iš klausimų, kuriuos tekdavo spręsti vystant „Paysolut“.

„Matome pas mus ateinantį (įkūrėjų – VŽ) srautą. Anksčiau buvo susidaręs įvaizdis apie 20-mečius su tėvų dovanotais laptopais, o dabar ateina profesionalai, specialistai, buvę vadovai, ekspertai, programuotojai, CTO, kurie turi 6–10 metų patirtį ir neria į nežinomybę, kuria savo verslą“, – sako V. Trimbel ir priduria, kad panašius komentarus šiuo klausimu išsako ir užsienio investuotojai.

„Jie ateina ne iš mokyklos ar universiteto suolo, – tęsia V. Trimbel. – Dabar dairomės į kelis startuolius, kurie nori rasti B2B sprendimus, – kai kalbi su jais, girdi, kad jie supranta realias, o ne išsigalvotas problemas.“

Kitas pavyzdys, kurį pateikia pašnekovė, yra dronų technologijų bendrovė UDS, prie kurios prisijungė 2022 m. parduotos mažųjų palydovų gamintojos „NanoAvionics“ įkūrėjai. J. Pašys tarp dėmesio vertų perspektyvių įmonių taip pat įvardina FPV dronus ir nuotolines sprogmenų detonavimo sistemas gaminančią „RSI Europe“ arba dvigubos paskirties bendroves kaip „Aktyvus Photonics“ (lazeriai), „Aispeco“ (geomatika).

„Coinvest Capital“ vadovė sako matanti galimybę Lietuvos gynybos ir dvigubos paskirties sektoriui pakartoti „fintech“ sėkmę.

„Jeigu Lietuva sugebėtų save parodyti kaip patrauklią kryptį dvigubos paskirties startuoliams, aš manau, kad turime galimybę sukurti inovacijų proveržį ir kartu padidinti savo saugumą“, – svarsto pašnekovė.

„Vinted“ efektas

Startuolių ekosistema tikisi, kad dar vienu impulsu jai taps „Vinted“ darbuotojų akcijų pardavimas – pernai rudenį paskelbta, kad pirmasis lietuviškas vienaragis pardavė esamų akcijų už 340 mln. Eur, įmonės vertei pašokant iki 5 mlrd. Eur.

Jo metu įspūdingos sumos įkrito ne tik į kompanijos įkūrėjų, bet ir kai kurių darbuotojų kišenes – pastarieji pardavė akcijų už 100 mln. Eur, todėl tikimasi, kad bent dalis šių pinigų viena ar kita forma grįš į ekosistemą.

„Aš labai tikiuosi, kad dalis tų darbuotojų, kurie įgijo žinių ir matė tą sėkmės istoriją iš vidaus, turėdami kapitalą kurs savo sprendimus, savo startuolius. Dar iki šio likvidumo įvykio iš „Vinted“ išėję darbuotojai buvo įkūrę apie 20 savų startuolių, tad tikiuosi, kad bus daugiau antros ar trečios kartos sėkmės istorijų“, – sako „Unicorns Lithuania“ vadovė G. Verbickaitė.

„Vinted“ atveju reikėtų akcentuoti ir tai, kad per 340 mln. Eur raundą parduota tik nedidelė dalis kompanijos, įskaitant ir darbuotojų, akcijų.

Štai Thomas Plantenga, „Vinted“ vadovas, interviu „Verslo klasei“ pernai teigė, kad didžioji dalis akcijas turėjusių darbuotojų nusprendė jas laikyti toliau.

D. Keras iš „Practica Capital“ užsimena, kad šiemet Lietuvos startuolių ekosistemoje gali būti daugiau exit‘ų (šiuo terminu vadinamas įkūrėjų akcijų pardavimas). Jų trūkumas neretai būna viena pagrindinių priežasčių, numušančių Lietuvos reitingą įvairiuose globaliuose startuolių ekosistemų reitinguose.

„2025 m. vienu ar kitu būdu gali atsirasti likvidumo, – užsimena D. Keras. – Galbūt nepamatysime megasandorio, bet vienas ar kitas ryškesnis tikrai gali būti.“