Suomija pateikė kaltinimus tanklaivio „Eagle S“ įgulos nariams dėl įvykdytos diversijos
Papildyta informacija apie finansinės žalos dydį nutraukus kabelius.
Kuko salose registruoto tanklaivio „Eagle S“, kuris kaltinamas vilkęs inkarą jūros dugnu dešimtis kilometrų, kapitonui, vyresniajam jo padėjėjui ir antrajam kapitono padėjėjui pateikti kaltinimai dėl „nusikalstamos veikos sunkinančiomis aplinkybėmis ir ryšio trikdymo sunkinančiomis aplinkybėmis“, sakoma Suomijos generalinio prokuroro pavaduotojo pareiškime.
Prokuratūra neatskleidė įtariamųjų tautybės.
Gruodžio 25 dieną buvo pažeistas elektros kabelis „Estlink 2“ ir keturi telekomunikacijų kabeliai, jungiantys Suomiją ir Estiją.
„Kabelių savininkai iš viso patyrė mažiausiai 60 mln. Eur tiesioginės žalos vien dėl remonto išlaidų“, – teigiama pareiškime.
Įtariama, kad dėl sutrikdytų telekomunikacijų ir elektros perdavimo šis incidentas „taip pat sukėlė rimtą pavojų energijos tiekimui ir telekomunikacijoms Suomijoje“, rašoma pareiškime.
Ikiteisminio tyrimo metu neigdami vykdę nusikaltimą, kaltinamieji tvirtino, kad Suomija neturi jurisdikcijos nagrinėti šią bylą, nes kabelių pažeidimai buvo įvykdyti ne Suomijos teritoriniuose vandenyse.
Sausio mėnesį „Eagle S“ inkarą rado Švedijos karinis jūrų laivynas.
Suomių pareigūnai sulaikė laivą nurodydami jam keisti kursą ir plaukti į Suomijos teritorinius vandenis. Kovą Suomijos policija pranešė, kad „Eagle S“ buvo leista palikti šalies vandenis.
Policija anksčiau teigė, kad įtariamieji yra „Eagle S“ kapitonas, vyresnysis kapitono padėjėjas ir antrasis kapitono padėjėjas.
„Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nagrinėjama ir vertinama, be kita ko, jų atsakomybės dėl laivo būklės apimtis ir tai, kokiu mastu jie turėjo pastebėti, kad inkaras nukrito į jūrą“, – sakė vyriausiasis inspektorius Sami Liimatainenas.
Per pastaruosius metus Baltijos jūroje buvo pažeista nemažai telekomunikacijų ir elektros kabelių. Ekspertai ir politikai kaltina Rusiją hibridiniu karu prieš Ukrainą remiančias Vakarų šalis.
Praėjusių metų pabaigoje NATO, reaguodama į šiuos incidentus, sustiprino savo karinį buvimą Baltijos jūroje.
Šiais metais Europos Sąjunga (ES) priėmė sankcijų Rusijai, nukreiptų prieš jos vadinamąjį šešėlinį laivyną, ir pagrasino dar griežčiau nubausti Maskvą už pažangos siekiant taikos Ukrainoje trūkumą
