Miškas ateičiai: kai naudojimas, saugojimas ir įvairovė eina kartu

„Verslo tribūnoje“ – pokalbis apie biologinę įvairovę miškuose ir iššūkius, su kuriais susiduria miškininkai, nuo didelio atgarsio visuomenėje sulaukiančių plynųjų kirtimų iki Lietuvoje pasirodžiusių meškų ir kovos su invazinėmis rūšimis, tarp kurių ir neseniai Lietuvoje pasirodę meškėnai. Klimato kaita taip pat kelia iššūkius miškininkams, sako Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus projektų koordinatorė Ugnė Užtupienė.

„Mes mišką ir auginam, ir ugdom, ir retinam, taip pat vykdom įvairias gamtotvarkos priemones“, – pasakoja Ugnė Užtupienė.

Miškininkai vertina miškų bioįvairovę, konsultuoja, kad darant ūkinius darbus būtų daroma minimali žala bei įgyvendina aplinkosaugos projektus, kurie apima nuo lizdų retoms paukščių rūšims kėlimo iki invazinių augalų ir gyvūnų rūšių kontrolės, siekiant lokalizuoti ir sumažinti jų tankį.

Klimato kaita kelia didelius iššūkius Lietuvos miškams – keičia sąlygas medžiams, ypač eglėms, kurioms sąlygos darosi nepalankios, tačiau vis palankesnės kenkėjams, tad, planuodami ateitį, miškininkai svarsto į miškus įvesti naujas rūšis, pavyzdžiui, buką, ir mažina eglių sodinimo mastą, kad miškai būtų atsparesni.

Miškininkų ateities vizija – vystyti artimesnę gamtai miškininkystę su daugiau natūralių procesų, mažiau plynųjų kirtimų ir daugiau mikrobuveinių, tiki Ugnė Užtupienė. Nors miškų ūkio pokyčiai matomi tik po dešimtmečių, galima tikėtis daugiau natūralesnio miško. Plačiau apie tai, kas vyksta Lietuvos miškuose, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį.

Komentarai